Jonas Noreika? Pakalbėkime geriau apie agurkus.

Paskelbta 2019 kovo mėn. 19 d. | 0 koment.

Žymės: Genocido centras, J. Noreika K Škirpa, J. Ambrazevičius-Brazaitis

Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Genocido centro) atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/lggrtc-genocido-tyrimo-centras-nepasiduos-vulgariam-spaudimui.d?id=80566671 nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Todėl mano gerbiamai šios institucijos direktorei patariu: neleiskite į profesionalių žurnalistų ir rašytojų straipsnius atsakinėti grafomanams.

Nes šis, puolęs į komunistinę isteriką, lyg šiandien nebūtų 2019 -tieji, bet gūdus stalinizmas, KGB stiliumi ir antisemitų džiugesiui suplakė visus Genocido centro kritikus ir oponentus į vieną „anti-geno-centro -pogrindinę organizaciją“. Tai daro gėdą pačiai institucijai. Išgerkite raminančių ir prisiminkite, kad Genocido centras nėra privati kraštutinių nacionalistų būstinė, bet demokratinės valstybės institucija. Jai Seimas nurodė ne politikuoti, bet siekti tiesos.

Straipsnius reikia mokėti skaityti. Mano straipsnio pradžioje išdėsčiau Ieškovo ir Genocido centro teisminio ginčo esmę cituodamas Ieškovo pateiktus kaltinimus bei Genocido centro atsakymus. Tai Ieškovas kalbėjo apie J. Ambrazevičių-Brazaitį. Jis pateikė savo argumentus, kuriuos aš sąžiningai atpasakojau. Citavau Ieškovo pasisakymus bei išdėsčiau kitus jo reikalavimus atpasakojimo kontekste. Todėl siūlau polemizuoti dėl J. Ambrazevičiaus-Brazaičio su Ieškovu, o ne su manimi. https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/arkadijus-vinokuras-genocido-centras-gina-netiesa-kodel.d?id=80543615

O kokia gi teisminio ginčo esmė? Atsiradus naujiems nepadirbtiems dokumentams (galimai rodantiems J. Noreikos ir K. Škirpos dalyvavimą genocido nusikaltimuose), Ieškovas reikalauja, kad Genocido centras peržiūrėtų jiems suteiktą didvyrių statusą. Genocido centras kategoriškai atsisako atsižvelgti į naujus dokumentus atmesdamas juos kaip niekinius. Tačiau dėl to dokumentai, kad juos kur, niekur dingti nesiruošia.

Antroje straipsnio dalyje pateikiu savo nuomonę apie J. Noreiką ir K. Škirpą. Čia ir prasideda dalykai, rodantys Genocido centro nenorą imtis šios temos. Atsiranda ir prieštaravimas patiems sau: viena vertus Genocido centro istorikai teigia, kad istorinės temos turi būti gvildenamos viešoje erdvėje, o ne teismo salėje. (Tačiau Genocido centras tuojau pat, anot šaltinių, naudoja telefoninę teisę neleisti kritikams pravesti diskusijų toje viešoje erdvėje.). Kita vertus kalbant apie J. Noreikos ir K. Škirpos bylas, Genocido centras jau teigia, kad „Teismas spręs šią temą“. Tai reiškia, kad ši institucija vengia prisiimti atsakomybę už nenorą gilintis į pateiktus dokumentus. Nes, peržiūrėjus naujus dokumentus, galimai tektų panaikinti didvyrių statusą ir baigti su šių asmenų herojizavimu. Mat dokumentai rodo tų dviejų veikėjų kolaboravimą su naciais nukreiptą prieš bendrapiliečius žydus. K. Škirpa paskelbė kreipimąsi į sukilėlius, kviesdamas juos varyti žydus lauk ir naikinti Vytauto Didžiojo leidimą likti jiems Lietuvoje. To kvietimo netiesioginis rezultatas - Lietuvos žydų išžudymas, bendrapiliečių skerdynių bakchanalija.

 J. Noreika buvo Telšių apskrities LAF-o vadas, o vėliau Šiaulių apskrities viršininkas. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už Žagarės žydų getą. Jis administravo įkalintų ir nužudytų žydų turtą, mokėjo algas policijai, kuri taip pat saugojo getus. Jo vadovavimo Šiaulių apskričiai metu (jis jai vadovavo beveik du metus), buvo sunaikinti veik visi Šiaulių apskrities žydai. Skaitykite publicisto ir rašytojo Marko Zingerio straipsnį šia tema. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-zingeris-ar-vertas-j-noreika-panteono.d?id=68781758 Pridedu paties Genocido centro išvadą apie lietuvių valdžios įstaigų pareigūnų kolaboravimo su nacių okupantais pasekmes: „Žydų izoliavimas t.y. jų suvarymas į getus reiškė tuo pačiu ir tai, kad naciai per lietuvių valdžios įstaigų pareigūnus kontroliavo žydus. Ši aplinkybė nacių režimui teikė galimybę pereiti prie žydų žudymo (...).“ Ar Šiaulių apskrities viršininkas J. Noreika kontroliavo žydus? Taip. Aibės dokumentų tai patvirtina. Žiūr. LYA-K40-a2-b38-148 (1941 metų rugsėjo 4 diena. Apskrities viršininkų ir policijos vadų pasitarimo santrauka Šiaulių komisariate. „Žydų klausimas, kuris viešai negali būti skelbiamas“. Susitikimą organizavo Šiaulių apygardos komisaras Hans Gewecke).

                                                                                       Tęsinys delfi.lt