Jeigu Putinas užpuls NATO valstybę, ar ją NATO pašalins iš narių?

Paskelbta 2022 balandžio mėn. 5 d. | 0 koment.

Žymės: Ukraina, karas, Rusija, NATO, JAV, Lietuva

Kalambūras antraštėje yra Ukrainos prezidento patarėjo Oleksejaus Aristovičiaus reakcija į akivaizdžiai bailią JAV ir Europos vadovų poziciją - „Mes už Ukrainą nemirsim“. Ir tikrai. Per pačių JAV ir NATO sumūrytą tvorą galingiausias pasaulio karinis aljansas stebi skerdžiamą Mariupolį. Bučos, Irpinio, Hostomelio gatvėse žiauriausiai Rusijos urkų nužudyti civiliai vis dar nėra raudona linija.

Ukraina, padariusi didžiulius nuostolius Rusijos kariuomenei, privertusi Rusiją keisti karo planus, pasiekė pirmoje karo stadijoje pergalę prieš Rusiją. Pagaliau, po penkių savaičių trypčiojimo, JAV, JK ir Australija nusprendė tiekti Ukrainai savus ir rusiškus puolamuosius ginklus. Pagaliau dašuto, sąžinė neatlaikė, nes neryžtingumo kaina Ukrainos žmonėms kraupi. Tačiau prireiks mažiausiai kelių savaičių, jeigu ne mėnesio, kol tie ginklai bus panaudoti. Todėl Putino banditų nepaliaujamas civilių žudymas, miestų naikinimas turėtų kauptis ant JAV ir NATO vadų sąžinės.

Ponai J. Bidenai ir Co, Luhansko srityje rusai pabūklais ir tankais tiesiogine ugnimi sušaudė visas regiono ligonines, senelių namus, bombarduojamos visos regiono gyvenvietės. Raudonų linijų nebeliko, bet jums – „ak, negalima provokuoti Putino“.

Lietuvoje mes kartojame, kad su banditu kalbama tik jėga nesvarbu ar gatvėje, ar tarptautinėje politikoje. Kolega Paulius Gritėnas pateikia tokį bandito galios filosofijos kontekstą, kuris mūsų aljanso vadovams vis dar neįkandamas: „Vakarų politikai ir visuomenės ne iki galo supranta, kad turime politinį ir karinį konfliktą su civilizacija, kurioje politika yra fatališka, absurdiška ir visaapimanti galios raiška. Ten nėra jokios naudos iš racionalumo. Jis tiesiog nesuprantamas politikos fone.“. Tačiau mums, Baltijos valstybių ir Lenkijos piliečiams, suprantamas iki kraujo, nes patyrėme savo kailiu. Todėl ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vienareikšmiškai kviečia Vakarus įsitraukti į karą Ukrainoje: „Jei norime sustabdyti putinišką fašizmą – Vakarai turi stoti į šį karą!“. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė tos pačios nuomonės: „Užteks brėžti įsivaizduojamas raudonąsias linijas – metas sustiprinti tvirtas, nepramušamas ugniasienes.“.

JAV administracijai ir Briuselio politikams šis nenoras susitaikyti su tikrove pančioja jų agresyvių veiksmų prieš Putiną politiką. Pasirodo, kad nei J. Bidenas, nei E. Macronas, nei B. Jonsonas, nei nei Scholtzas nepasiruošę žengti į Ukrainą, nebent - „jeigu“.

Kodėl Turkija, NATO narė, sugeba laviruoti išvengdama konfrontacijos su Rusija, nors ir masiškai tiekia bepiločius ukrainiečiams? Jokių apgailėtinų išsisukinėjimų dėl karinių lėktuvų Ukrainai tiekimo „duosiu, neduosiu, o ką Putinas pasakys?“. Gi rusams apšaudant raketomis Lvivą, kas trukdo NATO iš Lenkijos numušinėti raketas? Juk ne rusų lėktuvus naikinti. Kodėl Rusija gali naudotis Baltarusija savo raketų atakoms ir aviacija prieš Ukrainą, o ukrainiečiai Lenkijos bazėmis negali? Tačiau JAV ir Briuseliui tai mirtina, neišsprendžiama problema. Nors aišku viena: anksčiau ar vėliau tiesioginis susidūrimas su Rusija neišvengiamas. Rusija jau nesibodi pažeisti Švedijos oro erdvę savo bombonešiais. Kaip jie elgsis Švedijai ir Suomijai paprašius narystės NATO? Ukraina 2,0?

                                                                                     Tęsinys delfi.lt