Izraelis ir Gaza: Lietuvos pozicija

Paskelbta 2012 lapkričio mėn. 21 d. | 2 koment.

Žymės: Izraelis, Gaza, Hamas, ES, raketos, humanizmas, Iranas, Egiptas, Sirija,

Šių metų lapkričio 11 dieną  palestiniečių prezidentas  Mahmoud Abbasas informavo JAV prezidentą B. Obamą, kad palestiniečiai prašys suteikti Palestinos Autonomijai neprisijungusios valstybės  statusą Jungtinėse  Tautose. Pasak jo, „toks žingsnis gyvybiškai svarbus, jeigu norima, kad dviejų valstybių sprendinys išliktų, ir jeigu taikai lemta įsivyrauti taikos žemėje.“. Izraelio ministras primininkas B. Nataniahu į tai atsakė:  „Turime susėsti kartu, derėtis kartu ir pasiekti abipusį kompromisą, pagal kurį demilitarizuota palestiniečių valstybė pripažintų vieną ir vienintelę žydų valstybę.". Tad kurią pusę šių metų lapkričio 29 JT parems Lietuva?

Pasirinkimą ypač komplikuoja abiejų pusių informacinis karas. Bandant jį analizuoti, būtina atsisakyti  europietiškos politkorektiškos socialinės – kultūrinės antropologijos. Nes ji primeta abiem pusėm reikalavimus, kylančius iš mūsų pačių supaprastintų, juodai baltų  vertybinių principų. Skirtų „papuasus“ suprasti ne iš pagarbos jų kultūrai ir iš to išplaukiantiems jų tarpusavio santykiams, bet pateisinti savo kultūrinį – rasistinį  imperializmą. Ar tai, kas iš jo dar liko mūsų pasąmonėje. Izraelio atveju reikalaujame bent dešimt kartų daugiau, nei iš „neišsivysčiusių technologiškai“  palestiniečių, juos ginančių žodžiais tariant. Na, 12 000 raketų per septynis metus metų , (būna  nuo šimto iki kelių per mėnesį) paleistų ant civilių izraeliečių galvų, ar virš 1000 per penkias dienas, nėra jau labai netechniška.  

Neproporcingo smurto apibrėžimas šiame konflikte negalioja. Virš milijono žmonių Izraelyje yra raketinio teroro aukos.   Raketinio puolimo galimybės panaikino taip pat ir silpnesnio sampratą.  Hamas parlamento narys  Fathi Hamed, Izraelio žiniasklaidai sakė:“Mes trokštame mirties labiau, nei jūs trokštate gyvenimo“. Jų iš principo savižudiška politika  tai ir rodo. Tokios politikos prielaidos – Musulmonų Brolijos pergalė Egipte, Maroke bei Irano aktyvi parama.  Arabų pavasaris sudarė galimybes neapykantą paversti veiksmu.

Sudėlioti mūsiškes pokarinės Lietuvos istorines paraleles  šiam mums tolimam konfliktui paaiškinti,  negalima. Mat mūsų partizanai kovėsi prieš okupaciją ir už savo nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tuo tarpu Hamas organizacijai valstybė reikalinga siekiant sunaikinti Izraelį. Toliau: Gazos ruožas laisvas nuo izraeliečių nuo 2005 metų.  Izraelio kariai nežudo gaivališkai  Gazos gyventojų, (kaip tai daro B. Assadas Sirijoje), nedegina jiems žvaigždžių kaktoje, nepjausto gabalais, neplėšia. Tai faktas. Na, Hamas organizacija nuosavus stribus turi. Tuos, kurie išžudė  Al Fatch pareigūnus, kankina ir toliau žudo kitaminčius Gazoje. Patys trankydamiesi Gazos gatvėmis auksiniai poršais ir panašiai.

Ar jie atsiklausė Gazos gyventojų nuomonės apie atakų prieš Izraelį būtinumą? Kalbant apie “didžiausią pasaulyje koncentracijos stovyklą po atviru dangumi“, tai sienos jos visų pirma vidinės, Hamas statytos.

Mūsų reikalavimas vienai pusei būti humaniškesnei nei kitai „silpnesnei“ niekuo nepagrįstas. Tai kvepia selektyviniu humanizmu. Nes, pirma, tą ‚silpnesnę“ pusę palaiko virš 150 milijonų arabų ir apie milijardas musulmonų. Matyt, tie musulmonai palaiko ir Sirijos prezidentą B. Assadą, nes ir toliau leidžia jam žudyti saviškius civilius tokiais mastais, kad  Turkijos vadovų pagraudenimas apie vykstantį Gazos ruože genocidą, yra tiesiog nepadorus.  Mat tankiausiai   pasaulyje apgyvendintoje teritorijoje subombardavus  1450 karinių taikinių, žuvo 160 žmonių, iš kurių pusė -  Hamas teroristai.  Priminsiu, Sirijoje per pastaruosius metus nužudyta 41 000 gyventojų: moterys, vaikai, seneliai. Vien  prieš kelias dienas buvo žiauriai nukankinti  137 civiliai. Per vieną dieną. Viename iš 27 kankinimo kalėjimu.

Izraelis savo piliečių gyvybes saugo priešraketine sistema „Geležinis kupolas“.  Viena kainuoja i 50 milijonų JAV dolerių, o viena raketa nuo 30 000 iki  50 000 JAV dolerių.  Tokių baterijų yra penkios. Ir įsigis daugiau. Tiek Izraelis pasiruošęs mokėti už savo piliečių saugumą. Hamas už savo žmonių saugumą nemoka nei cento. Bet sako, kad naikins Izraelį bet kokia kaina. Net ir žmonių, už kuriuos jie sakosi kovoja, gyvybės kaina.  Ar tai priklauso nuo dvasios silpnumo? Ar stiprumo?  Ar iš  žinojimo, kad Izraelis ne Sirija?  Jeigu toks būtų, Gazos miestas jau būtų sunaikintas.

Grįžtu prie dvejopų reikalavimų „silpnesniam“ ir „stipresniam“.  Štai ES pareiškė, kad Izraelis turi teisę gintis, bet operacijas prieš Gazą turi stabdyti. Išspręskite tokia formulę, kas galite. Kodėl ES reikalauja neįmanomo?  Todėl, kad arabų valstybes ištikęs arabiškas pavasaris, nušlavė kai kurių arabų valstybių diktatūras. Nerimaujama, kad Egiptas nutrauks taikos sutartį su Izraeliu. Na, Izraeliui nepaklusus ES ir toliau  ginant savo piliečius, Egiptas bus priverstas paklusti gatvės diktatui. O ta arabų gatvė Izraelio pakęsti negali. Bet Siriją ir joje vykstančias skerdynes, kažkodėl, gali. Mat ne Sirija kalta, o Izraelis visu kuo kaltas. Net ir dėl blogų oro sąlygų.

Izraelis tai žino. Kaip ir žino, kad vienintelis būdas išvengti tolimesnio karo ir raketų, yra  pripažinti  Palestinos valstybę. Toks yra  JT sprendimas. Teisingas sprendimas. Nori nenori, ši vieta skirta dviems. Ir teks gyventi kaimynystėje su palestiniečiais.

Čia ir prasideda problema. Palestiniečiai susiskaldę į dvi dalis. Vienoje – atvira diktatūra ir šūkiai sunaikinti Izraelį. Antraip Hamas niekaip nesugebėtų pagrįsti savo egzistenciją.  Apie tai kalba ir keturių didžiųjų valstybių atstovas Artimuosiuose Rytuose buvęs  britų premjeras Tonny Blairas: „Kol palestiniečiai nesusivienys, kol Hamas sieks sunaikinti Izraelį, taikos ir derybų nebus“.

Lietuvai sprendžiant ar paremti  dalies palestiniečių vadovų siekius Jungtinėse Tautose,  mažiausiai  derėtų remtis mūsų pačių humanizmo samprata, kuria niekaip nesiremia Gazos ruožą  valdantys Hamas teroristai. Kol jie šauks apie Izraelio  sunaikinimą, pripažinti jiems neprisijungusios valstybės statusą vardan to paties humanizmo, negalima.  Juo labiau, pagal tarptautinį valstybės apibrėžimą, valstybės jie neturi. Suteikti jiems tokį pripažinimą, reiškia  apdovanoti juos už terorizmą ir siekį sunaikinti Izraelį. 

Už palestiniečių siekį kaip visada  dažniausiai balsuoja diktatūros, korumpuoti režimai, tame tarpe, mūsų geriausia kaimynė  Rusija. Ta, kuri gina skerdynes Sirijoje.  Kairieji ir kairieji liberalai  Europoje ir JAV nekęsdami savo nuosavų šalių, pasiryžę paremti sukūrimą valstybės,  pasiruošusios sunaikinti savo kaimynę.  Tai jie vadina humanizmu. Apie tai ir pagalvokime balsuojant už ar prieš palestiniečių siekį.

Bet, „Izraelis niekada nepritars Palestinos valstybės įkūrimui“, „Jie yra okupantai, prieš okupaciją  teisėta kovoti“, argumentuojama. Mano europietišku supratimu, problemą lengvą išspręsti. Visų pirma palestiniečiams derėtų susivienyti. Pasmerkti diktatūrą, paskelbti demokratiją ir – pripažinti Izraelio teisę į egzistenciją. Tą dieną neatsiras nei viena valstybė pasaulyje, kurį nepripažintų tokią Palestinos valstybę. Izraeliui nieko neliktų, kaip padaryti  tą patį. Lietuvai taip pat.