Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Paskelbta 2020 rugsėjo mėn. 17 d. | 0 koment.

Žymės: , , , ,

Skaitau Seimo nario prof. Arūno Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai.“ Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai.“

Tekste dominuoja apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš elementarios baimės nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai.

Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respublikoje“. Kaip tik tuo laiku Lietuvos laisvės lyga suruošė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Atleiskite, bet nesijuokiant, rimtai traktuoti patį A. Gumuliauską kaip sąžiningą nacionalistą kažkaip nelabai pavyksta. Na, bet nieko nuostabaus, juk jis yra narys partijos, neišpažįstančios jokios ideologijos, nei elementarios politinės moralės. Tad kartais LVŽS apsimeta tai kairiąja, tai dešiniąja. Bet dėl vieno jos nariai sutaria – demokratija yra tik butaforija, su kuria galima žaisti kaip nori. Todėl nenuostabu, kad ir šioje partijoje priešų paieška ir tų priešų matymas už kiekvieno kampo užprogramuotas. A. Gumuliauskas nėra išimtis.

Cituoju vieno anonimo į jo straipsnį komentarą: „Metamorfozės. Buvęs komunistas-propagandistas Arūnas Gumuliauskas, šlovinęs komunistus savo disertacijoje, tapo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku, pro nacistinės antisemitinės LAF gynėju. Viskas viename žmoguje.“ Tiksliau nesudėliosi. Būtų sovietų laikai, A. Gumuliauskas tikriausiai ir toliau jotų ant „aš mylių Tarybų sąjungą“ arkliuko. (LAF programa neatskiriama nuo nacizmo bei fašizmo ideologijos, nuo nacistinės Lietuvos vizijos. „Nacionalistas“ Seimo tribūnoje šį nepaneigiamą faktą vadina propaganda. Tiek apie akademinius laipsnius ir vertinimo kriterijus.)

Kai panašioms personoms suteikiama teisė formuoti istorinės atminties politiką, gauname apsimetėlių šventaisiais šutvę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veidu. Jos vadovu turėjome chemikę, kurios darbuotojas geologas Dalius Stančikas kūrė valstybinės svarbos „istorines“ išvadas. Dabar gi LGGRTC vadovu paskirtas politologas, kurį už reikiamos vietos laikys šį kartą jau filologas ir mechanikas Vidmantas Valiušaitis. Jo metodologinis istorinio tyrimo principas – pateisinti bet kokį nusikaltimą žmoniškumui meile Lietuvai. Žinoma, reikalaudamas supratimo „tų laikų geopolitinei padėčiai“, taip pat pabrėždamas, kad „tuo laiku jie nieko nežinojo“. Pastarasis nuolat kartojamas teiginys paverčia nacionalistų garbinamus du ar trys mokslus krimtusius susimovusius didvyrius visiškais debilais. Esu įsitikinęs, kad pastarieji įsižeistų.

Kodėl nacionalistai nereikalauja supratimo ir sovietų kolaborantams tiek pat mylėjusiems Lietuvą, sunku suvokti. Juk ir tie iš meilės Lietuvai elgėsi taip, kaip „reikalavo“ tų laikų geopolitinė situacija. Ir jie taip pat „nieko nežinojo“. 1990 metais geopolitinė situacija per naktį pavertė užkietėjusius komunistus ir šiaip prisitaikėlius užkietėjusiais nacionalistais ir – nieko. Dangus nesugriuvo. Bet apie tai kalbėti tarp nacionalistų (kaip ir buvusių komunistų) kaip ir nepadoru, nes kur nedursi pirštu, ten arba prisitaikėlis, arba buvęs komsomolistas, arba komunistas.

Beje, nacionalistų istorijos doktrinoje yra ir neliečiamieji. Tai – Smetonos vyriausybė 1939–1940 metais atidavusi nacių Vokietijai Klaipėdą ir galiausiai įsakiusi „sutikti sovietų kariuomenę bei integruoti Lietuvos kariuomenę į garbingos sovietų kariuomenės gretas“. Taigi, ne žydai sovietus sutiko su gėlėmis, bet visa Lietuvos vyriausybė ir garsūs jos generolai. Tik šiandien tokios nacionalistams nereikšmingos detalės neįdomios…

Tęsinys delfi.lt


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2020 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design