Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Gobšūs valdžiai sąžinės neturi

Gobšūs valdžiai sąžinės neturi

Paskelbta 2018 lapkričio mėn. 11 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Sveiki atvykę į nenaudingų skvernelkų šalį. Šiandien S. Skvernelis nori prievarta ūkininkus suvaryti į kooperatyvus, kaip kadaise komunistai į kolchozus. LVŽS nusprendė naudoti valstybės prievartą, tiesioginį kišimąsį į rinką nesuvokdama elementarių rinkos dėsnių. Kitaip ir būti negali, nes karbauskininkai be proto pasinešę į pavojingą valstybei populizmą, o premjeras visą gyvenimą maitinosi iš valstybės tarnybos.

Akivaizdu, kad gatvė tapusi valdžia, negali pagimdyti daugiau nei kovą su malūnais. Don Kichotas bent buvo romantikas, galima atleisti. Karbauskininkų partijoje romantika nekvepia nei iš tolo. Tačiau kvepia komunistine Šiaurės Korėjos beprotybe.

Idiologinių idėjų eklektikoje pasiklydusi S. Skvernelio vyriausybė nori įrodyti pasauliui, kad žemė plokščia ir ką tu jai padarysi? Taip, tikriausiai yra dalis mūsų visuomenės, kuri tuo tiki, tiki mana iš dangaus. Bet, ūkininkai skaičiuoti moka. Ir ne tik. Jie puikiai prisimena varymą į kolūkius ir kas po to nutiko su šalimi. Pone premjere, bet juk Švedija visai šalia. Ar nesunku nukakti ten ir pasižiūrėti kaip „Coop“ kooperatyvai veikė Švedijoje beveik 80 metų, bet maisto produktų kainos kaip kilo, taip ir kyla. Pigiausi maisto produktų prekybos tinklai Švedijoje nepriklauso kooperatyvams. Kainų atžvilgiu kooperatyvų maisto produktų krepšelių kainos yra vidutinės ir net didesnės nei vidutinės palygynus su pigiausių nekooperatyvų prekybos centrų. O parama mažoms parduotuvėms iš valstybės, tai yra mūsų, mokesčių mokėtojų kišenės, yra grįstas pataikavimu tam tikrai grupei žmonių iš kurių tikimąsi už mūsų pinigus nusipirkti palankumą. O jeigu pinigų nėra (biudžete nenumatyta) – už skolintus pinigus. Tuo tarpu esame žemiausiame ES lygyje kai kalbame apie investicijas į kultūrą, kurią Seimo kultūros komiteto pirmininkas pakeis Naisių kiču. Šia linkme jau judame.

 Pati idėja yra kontroversiška. Traukinys senai nuvažiavo, nes šalį paliko apie milijoną žmonių, o perdirbėjai tapo monopolininkais. Regionų ekonominio atgaivinimo politika lieka karšta bulve, kurios niekas nenori imti į rankas. Nors, sumažėjus emigracijai, regionuose atsiranda darbo jėga, kuri, jeigu ja nepasinaudojus, paliks šalį. Šioje vietoje reikalinga švietimo politika taip pat atitinkanti ateities profesijas. Bet mes jau šiandien turime problemų su darbo našumu. Nematant bendro vaizdo, šalyje ant skurdo ribos senai įstrigę apie 600 000 žmonių, kurių padėtį bandoma spręsti kosmetiniais populistiniais šūkiais. Vienas jų „Tegyvuoja vaučeriai – skvernelkos!“. Dabar įsivaizduokite, kad šiems žmonėms bus dalijamos skvernelkos už kuriuos vis viena reikės mokėti iš savo kšenės, o dalį sumokės valstybė. Galutinis rezultatas – gilios socialinės nelygybės užkonservavimas ir nuolanki baimė valdančiajai partijai. Mat ji skirs dar vieną armiją biurokratų iš savo gretų spręsiančią kam skirti, o kam neskirti tas skvernelkas. Ir iš kokios kišenės valdžia ims lėšas savo daliai apmpokėti? Ir kas garantuos, kad skvernelkos nebus vagiamos, perpardavinėjamos, kad neatsiras juoda skvernelkų rinka?

Dar viena bebprotybė, kurioms, regis, galo nesimato: Ūkio ministerija siūlo savivavldybės įmonėms, kaip antai mokykloms ir kitiems savivaldybės subjektams pirkti maisto produktus tik iš konkretaus rajono esamų mažųjų verslininkų nesvarbu ar maisto produktus, ar popierių. O kaip su spausdinimo aparatais? Šilkinėmis kojinėmis? Vailokais su kaliošais? „Įstatymas galiotų ne tik regionuose veikiantiems smulkiesiems prekybininkams, bet ir kitiems prekių ir paslaugų tiekėjams. Pavyzdžiui, spausdinimo paslaugas ar kanceliarines prekes pirkėjui savivaldybėse galėtų tiekti ir konkursus laimėjusios vietos įmonės. Savivaldybė įpareigos darželius, mokyklas, ligonines, kitas viešąsias įstaigas ar valstybines organizacijas 50 proc. maisto produktų pirkti tik iš konkrečios teritorijos.“, trolina Ūkio ministerija. Ar Ūkio ministerija ruošiasi nustatynėti smulkių verlsininkų teikiamų produktų kainas? O jeigu pabrangs žaliavos arba smulkus verlsininkas užsinorės užsidirbti daugiau? O kaip reikės elgtis, jeigu tame rajone nėra jokių smulkių tiekėjų gebančių aprūpinti viso rajono mokyklas ir darželius maisto produktais už nustatytą kainą, o savivaldybės biurokratus pigiu tualetiniu popieriu? Kas tada? Ar už pirkimą iš kito rajono, lauks kalėjimas? Sibiras?

                                                                                 Tęsinys delfi.lt


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2018 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design