Fake news ir VŽB rinkimai

Paskelbta 2017 gegužės mėn. 19 d. | 1 koment.

Žymės: LŽB, VŽB, rinkimai, fake news

Sveiki visi Lietuvos žydų bendruomenės (plačiąja šio žodžio prasme) nariai. Žinojau, kad man paskelbus siekį kelti savo kandidatūrą, tuojau atsiras grupės, kurioms nepriklausantis nei vienai skirtingai interesų grupei kandidatas tikrai nenaudingas ir net pavojingas. Ypač žmogus, kuris nepriklausomas ir savo vidine laisve, ir finansiškai.

Ne, nesu milijonierius, bet man, vis dar hipiui sieloje, pinigų kiekis niekada nebuvo esminis gyvenimo tikslas. Laisvė – taip. Bendras gėris – taip. Todėl esu socialdemokratas (švediškas socialdemokratas). Todėl siekiu ir sieksiu garbingais įmanomais būdais stabdyti Vilniaus žydų bendruomenės susiskaldymą. Reikalauju abejas puses susėsti prie bendro stalo taip gelbėjant Bendruomenę nuo ją alinančių teisinių ginčų ir susiskaldymo. Padėkite savo asmenines ambicijas į šalį. Renkite bendrus rinkimus. Prisiimkite bendrą atsakomybę už visus, kaip ir priderėjo ir pridera tikrai žydų bendruomenei ir jos vadovams per amžius. Nenoriu būti kurios nors vienos grupės kandidatu.

Štai, pasirodė kontroversiškai garsaus apsimetėlio žurnalistu Dovido Katzo fake news prieš mano asmenį srautas. Jis šito išmoko lankydamasis gebelsinėse Rusijos TV laidose „RT“. Skirtumas tarp tikro žurnalisto ir apsimetėlio, po daugelio metų Lietuvoje taip ir neišmokusio lietuvių kalbos, - profesionalus žurnalistas remiasi žurnalisto etika. Elementarus reikalavimas – kalbėtis su kritikuojamu asmeniu arba bent rimtai dirbti su šaltiniais. Siekis – išsiaiškinti tiesą, o ne ad hominum sudirbti oponentą. Štai kelios temos, iš kurių daromas man priešiškoje grupėje didžiulis mano asmens šmeižimo biznis pagal visus dezinformacijos standartus.

Pirmas šmeižtas

Mano sūnus Tadas gavo „slaptą LŽB ir VŽB pirmininkės F. Kukliansky paramą studijoms, idant nupirkti A. Vinokuro lojalumą“. Atsakysiu žydiškai klausimu į klausimą: tikrai? O kodėl niekas manęs nepaklausė, kaip ten iš tikro yra? Labai paprasta. Jokio sąmokslo nėra. Mano sūnaus Tado studijos JAV Berklee College of Music, kurios baigiasi šį rudenį, kainuoja 36 000 per metus + apie 10 000 išlaikymui. Mūsų dideliam džiaugsmui, Tadui koledžas suteikė 20 000 dolerių stipendiją kiekvieniems metams (keturis metus). Berklee tik 5 proc. studentų gauna tokią stipendiją. Jis nepaprastai talentingas.

Mes, tėvai, mokėjome už jo studijas po 20 000 dolerių ir išlaikymą dvejus metus. Po dviejų metų, teko ir tenka prižiūrėti ir seną žmonos mamą mūsų namuose, padėti mano sūnui Švedijoje. Galiausiai, teko gydytis pačiam, todėl neišgalėjome mokėti už mokslus. Kreipiausi į tikrai ne vieną fondą su prašymu padėti. Kai nebeliko veik vilties, kreipiausi į Vilniaus žydų bendruomenę ir, mano maloniai nuostabai, LŽB valdyba (ne asmeniškai pirmininkė, tai neįmanoma) sutiko paremti Tado mokslus. Mums liko sūnaus išlaikymas. Paskutinė paramos suma šiais metais – 7800 dolerių, nors reikėjo 14 000 dolerių. Dėkoju nuoširdžiausiai ir nesiruošiu dėkingumo slėpti. Bendruomenė šiuo metu remia dar penkis ar šešis studentus. Tadas, vienas talentingiausių džazo būgnininkų Lietuvoje, baigia mokslus aukščiausiais balais! (Jo pirmas mokytojas buvo Arkadijus Gotesmanas).

Antras šmeižtas: Ir ne, niekas iš manęs nereikalavo jokio nuolankumo, tylėjimo. Tai tiesiog neįmanoma. Niekada nebūčiau sutikęs. Tai atsakymas į dar vieną primityvią tokiam intelektualu save laikančiam žmogui insinuaciją, esą aš esu kažkieno klapčiukas.

Na, tai kur čia „slaptas sąmokslas“? Tereikėjo paklausti, atsakyčiau. Galiu pateikti dokumentus – oficialų kasmetinį Tado prašymą atitinkantį visus GVF ir LŽB keliamus reikalavimus. Viskas dokumentuota: lėšos buvo pervedamos iš Bendruomenės sąskaitos tiesiai į Berklee CM sąskaitą. Turiu klausimą profesoriui, apsimetančiam tikru žydu: nuo kada žydai nustojo remti talentingiausius savo vaikus? Nuo kada iš pavydo vaiko sėkmei ir talentui, šmeižiami vaiko tėvai ir Bendruomenės vadovai be jokio pagrindo? Jie protingai, logiškai, besiremdami seniausiomis žydiškomis švietimo ir paramos tradicijomis, priėmė sprendimą paremti talentingą vaiką. Ar jie įvykdė nusikaltimą? Ne.

Trečias šmeižtas: Dar vienas „žurnalisto“ išvedžiojimas: neva aš dievagojausi nenorintis dalyvauti rinkimuose. Pirma, taip, pokalbio metu su juo taip ir pasakiau. Bet pamatęs, kur veda VŽB susiskaldymas, kad „demokratiniuose“ rinkimuose tik vienas kandidatas su rinkimuose nenumatytomis civilizuotomis rinkimų procedūromis, taip sudarant sąlygas įgyvendinti garsios pasakos šūkį „Drakonas mirė! Tegyvuoja drakonas!“, aš viešai paskelbiau savo siekį kandidatuoti. Taip, siekdamas išgelbėti Bendruomenę nuo gėdingo susiskaldymo ir veido praradimo visuomenėje. Pateikiau priežastis. Taip pat aiškiai pabrėžiau, kad tai darau sunkiai apsisprendęs. Rinkausi tarp savanaudiško, nerūpestingo gyvenimo sau ir mano šeimai, arba/ir nesavanaudiškos atsakomybės už bendruomenės ateitį. Tai, ar „žurnalistui“ sunku buvo pasiskaityti? Tiesa, lietuviškai jis nemoka…

Ketvirtas šmaižtas: Ir dar apie pirmininkės F. Kukliansky neva nenorą publikuoti S. Gurevičiaus pristatymą lzb.lt portale.  Pasitikrinau. Anot skeretorės Monikos, ji nematė jokio laiško iš S. Gurevičiaus. Kai pradėjo sklįsti kalbos, neva nenorima S. Gurevičiaus reklamuoti, ji pati jam nusiuntė prašymą pasidalinti medžiaga. Jos taip ir negavo. Norima ir toliau kurti aukos įvaizdį lygioje vietoje? Aš kreipiausi į pirmininkę atkreipdamas jos dėmesį į būtinumą pristatyti visų kandidatų medžiagą lzb.lt ir ji be jokių prieštaravimų sutiko. S. Gurevičiau, ar žinai anekdotą apie žydą, kuris penkis metus prašė Dievo padėti laimėti loterijoje? Dievas pagaliau atsakė: "Gerai, padėsiu, bet tu bent bilietą nusipirk". Nusiųsk lzb.lt savo pristatymą, būsiu nemaloniai nustebintas, jeigu nepaviešins.

Tai tiek apie madingą demagoginį oponento sudirbinėjimo modelį. Jeigu kandidato Simono Gurevičiaus šalininkai mano, kad ta primityvi demagogija padės jam ir jo šalininkams pasiekti valdžią, tai man gaila Bendruomenės ir jos narių. Reiškia, niekas nepasikeis. Apie tai ir kalbu. Nepakanka apsimesti demokratu, dar ir principų kaip ir reikėtų laikytis. Na, o į kitus „faktus“ sudėliotus „kaip reikia“atsakinėti nėra prasmės.