Emigruosime ar nusižudysime?

Paskelbta 2013 balandžio mėn. 17 d. | 3 koment.

Žymės: pagalbos linija, depresija, psichologija, savižudybės, savižudybių prevencija, Vytenis Andriukaitis, socialdemokratai

Nei viena, nei kita. Tai priklausys nuo socialdemokratų esminio šūkio įgyvendinimo: atsigręžti į žmogų. Bet kol politikai nukreipia visą savo dėmesį į pigesnes dujas (dar nežinia kiek ir ko tai kainuos Lietuvai), tas žmogus, nesulaukęs dėmesio, blogiausiu atveju, pasikaria.

Esame pirmi pasaulyje pagal savižudybių kiekį tūkstančiui gyventojų. Už savižudybių epidemijos nesustabdymą tiek politinę, tiek asmeninę atsakomybę turės prisiimti ir sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

Šis projektas turėtų tapti antru svarbiausiu tikslu sveikatos ministro dienotvarkėje. Jeigu nieko nedarysime, pasieksime 1992 metų Suomijos tragišką rekordą, kai per vienerius metus nusižudė net 1500 suomių. Tiesą sakant, beveik pasiekėme. Lietuvoje 2003 metais nusižudė 1450 žmonių.

Suomiai? Taip, nuo 1965 iki 1995 metų Suomija pirmavo savižudybių skaičiumi pasaulyje, kaip šiandien Lietuva. Bet praėjus penkiolikai metų, savižudybių skaičius Suomijoje sumažėjo apie 40 procentų. Kova dar nebaigta, nes Suomija dabar yra šeštoje pagal savižudybių skaičių vietoje pasaulyje (2010 metų duomenys).

Kaip tokį stebuklą, palyginti su Lietuvos padėtimi, pasiekė suomiai? Švedai? Norvegai? Kaip buvo sugebėta priversti uždarą, mačo - tai yra niekada neverkiančiu vyru auklėjimą, žmogų atverti širdį ne buteliui, bet psichologui? Arba bet kuriam kitam valstybės tarnautojui tiesiogiai bendraujančiu su žmonėmis? Kalbama dažniausiai apie vyrus. Jie „pirmauja“ savižudybių „lenktynėse“.

Koks buvo ir yra valstybės vaidmuo, strategija ir taktika šioje kovoje už gyvybės išsaugojimą? Kalbu apie savižudybių prevencijos politiką. Vaidmuo, žinoma, pagrindinis.

Todėl Lietuva taip pat turi strategiją. Su fanfaromis ji buvo paskelbta 2001 metais. Kas tada ilsėjosi valdžios soste? Bet jau 2004 metais specialistai perspėjo, kad ši strategija neveikia. Praėjus dar devyneriems metams: kaip buvome pirmoje vietoje pasaulyje pagal savižudybių skaičių, taip iš tos vietos ir nepajudam.

2007 metais Seimas patvirtino dar vieną neįgyvendintą Psichikos sveikatos strategiją. Protingą tokią. Bet rezultatų nesimato. 2011 m. konservatorių Vyriausybė patvirtino Psichikos sveikatos strategijos veiklos planą. Skamba maždaug šitaip: „Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių“ ir t. t. Taip sakant, „įgyvendindama.... įgyvendinimo priemones....“.

Ne be pagrindo psichikos sveikatos specialistai pasigedo rimto valstybės dėmesio savižudybių problemai spręsti. Ir tai yra esminė priežastis, kurios rezultatas - finansavimo stoka. O Suomijos, Švedijos, Norvegijos patirtis rodo, kad efektyviai bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams savižudybių skaičių įmanoma žymiai sumažinti. Kas trukdo efektyviai bendradarbiauti?

Tuojau pat bus atsakyta, kad trūkstant finansavimo, finansuojamos tik atskiros prevencijos strategijos dalys, kurios sunaudotų lėšų neatperka. Nes poreikis yra milžiniškas.

Anapus telefono linijos laukia apie 6 milijonai skambučių 13 – kai Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (LTPPTA) narių per metus. Tiek užfiksuota bandymų prisiskambinti.  

Atsakyta buvo tik į 277 tūkst. skambučių. Šią veiklą iš dalies finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2012 m. keturiuose centruose veikiančiai „Vaikų linijai“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija metams skyrė beveik 46 tūkst. Lt ir tai sudarė 15,4 proc. paslaugos kainos arba 4,63 Lt už vieną valandą. Kai tikroji kaina už valandą turėtų būti apie 30 litų įskaitant visus darbo kaštus.

Tad kaip skandinavams pavyko sumažinti savižudybių skaičių visuomenėje? Aktyviai informuojant visuomenę. Pavyzdžiui, Švedijoje tai buvo daroma ir yra daroma per visas sveikatos apsaugos institucijas, mokyklas, savivaldybes. Riksdago sprendimu valstybė ir savivaldybės įkūrė savižudybių prevencijų ekspertų grupę.

Kartoju: savižudybių prevencijų ekspertų grupę. Nepainioti su Lietuvos valstybės psichikos sveikatos centrais, kurie net nežino, kiek žmonių su savižudiškomis mintimis į juos kreipėsi. Viena yra mestelėti keletą tablečių nuraminimui, kita - valstybės mastu efektyviai skleisti savižudybių prevencijos programas.

Taip, labai šaunu, kad naujoji Vyriausybė įsirašė į programą savižudybių prevencijos programą. Kurioje, tikėtina, nurodyta dirbti ir su pagrindine ir didžiausia potencialių savižudžių grupe, (dažniausiai vyrai), jau patekusią į ligoninę po bandymo nusižudyti. Antraip nei Skandinavijoje, pas mus juos paprasčiausiai paleidžia be jokios tolimesnės priežiūros namo. Ten jie dažniausiai ir nusižudo.

Kiek pamenu, socialdemokratai, valdant konservatoriams, kaltino juos emigracijos skatinimu, taip „kovojant“ su bedarbyste. Kas uždraus dabar opozicijoje esantiems konservatoriams kaltinti socialdemokratus tuo pat tik dar žiauresnėmis priemonėmis, tai yra „skatinant“ savižudybes? Sveikatos apsaugos ministras veiklai turi ketverius metus. Būtų puiku, kad savo kadencijos jis skaičiais parodytų ženklų savižudybių skaičių mažėjimą.

Taip ir atsitiks, jeigu nepamirš, kad už tų skaičių yra žmogus, žmogaus gyvybė, kuri Lietuvos politikams yra tapusi tik statistika.