Dvasingų ajatolų metas

Paskelbta 2017 sausio mėn. 23 d. | 1 koment.

Žymės: R. Karbauskis, dvasingumas, fanatizmas

VMI Bradauskas, Karbauskis, Paksas, Uspaskichas, Butkevičius, Kildišienė, Pitrėnienė, Graužinienė, Vėsaitė, Širinskienė ir t.t. Liaudžiai nereikia už save protingesnių valdžioje. Mat susimovus gyvenime, gali išsilieti bent ant valdžios, kurią pats rinkai. Tuo pačiu kritinė dalis Lietuvos, regis, bijo atviros visuomenės, verslumo, konkurencijos tarp idėjų, kurias laimi pajėgiausi. Tais, kurie nepasitiki savimi, naudojasi populistiniai „dvasingi“ ajatolos, kviečiantys žmones užsidaryti, atsiskirti, pasiduoti dievo ir valdžios malonei. Taip lengviau jais manipuliuoti.

Ir ne tik. „Dvasingi“ ajatolos siūlo liaudžiai gigantomaniškas vizijas, kuriose su dievo pagalba – būtinai su dievo pagalba – atsiribojus ir atsitvėrus nuo pasaulio, būtinai bus sukurtas rojus žemėje. Bet jeigu protekcionizmas būtų buvęs panacėja nuo visų politinių ir socialinių problemų, kaip atsitiko, kad jo buvo atsisakyta? Tik atsivėrus sienoms Vakarai pasiekė aukščiausią pragyvenimo lygį.

Ak, taip, pamiršau ir priešo būtinumą. Kaipgi kitaip, kaipgi be priešo? JAV prezidentui Donaldui Trumpui priešas yra ISIS musulmonai fanatikai, emigrantai, o mūsų žaliavalstiečiams su Ramūnu Karbauskiu, Agne Širinskiene bei Rima Baškiene priešakyje – asmens laisvė ir liberalioji demokratija. Kol Ramūnas „Angelas“ Karbauskis murkdosi kūniškose aistrose, kurių pasekmės – melas ir išsisukinėjimai, jo partijos kolegos Irano ajatolų pavyzdžiu kalba apie dvasinių vertybių trūkumą Lietuvos švietimo politikoje. Dvasingumas, anot jų, siejamas su krikšioniškomis religinėmis dogmomis. Bus visai pamiršę, kad fanatizmas ir autoritarizmas neįmanomas vienas be kito.

Asmens laisvę ir liberalumą, kaip ir demokratiją, žaliavalstiečiai laiko problema, trukdančia puoselėti dvasingumą „žmogaus žmoguje“. Su religine egzaltacija akyse A. Širinskienė ir R. Baškienė pristatė Seime monografiją „Dvasingumas – švietimo sistemos pagrindas“ bei jos sudarytoją – LEU profesorių Joną Kievišą. Cituoju profesorių: „Šioje monografijoje sudėti Lietuvoje ir Ukrainoje atliktų tyrimų rezultatai. Pastaroji šalis tyrimui pasirinkta, nes savo kultūra, visuomene, situacija ir istorine raida yra gana panaši į Lietuvą.“

                                                                    Tęsinys alfa.lt