Dešiniųjų demagogų siaubas – vaikų teisės

Paskelbta 2020 gegužės mėn. 24 d. | 0 koment.

Žymės: Demagogija, dezinformacija, V. Sinica, vaikų teisės

Kiekvienoje visuomenėje bujoja tam tikras kiekis žmonių, kurių nuo kvailumo neišgydysi. Tokie paprasčiausiai nesugeba jo atpažinti, nors ir visą dieną žiūrėtų į savo atspindį veidrodyje. Jiems neįrodysi, kad žemė apvali, kad ES nėra „gėjų gaminimo ferma“, o 5G nieko bendro neturi su koronaviruso pandemija.

Taip pat kiekvienoje visuomenėje atsiranda veikėjų, pasiruošusių naudotis kvailiais dėl politinių interesų. Kalbu apie dešiniuosius radikalus reikalaujančius naikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Noriu pabrėžti, kad šio komentaro tikslas yra parodyti, kaip formuojama demagogija ir kaip ji naudojama. Šios aptariamos demagogijos modelis yra nacistinis-bolševikinis. A. Hitleris kartą sakęs: „Jeigu nori masių simpatijų, pasakok jiems pačius kvailiausius ir naiviausius dalykus.“ Rusijos ir vietinių dešiniųjų radikalų – „ura patriotų“ demagogija kaip tik tuo ir remiasi. Svarbiausia kelti emocijas ir jas sukėlus, joti iki paties valdžios lovio. Šiai šutvei faktai nereikalingi. Pakanka „žemė plokščia ir ką tu man padarysi?“.

Kai demokratai nereaguoja, valdžią perima nacistai, bolševikai, banditai ir šiaip visokia smulkmė. Pavyzdžiui, apsimetę tautininkais, spekuliantai kvailiais – „ura patriotais“, greitai pasirenka temą, kuri jų manymu sulaukia daugiausia piktų reakcijų tarp kvailių. Šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu jie reikalauja naikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Mat vien tik terminas „vaikų teisės“ jiems kelia didžiausią siaubą. Juk ta valstybė vaikus grobia iš neturėjimo ką veikti, ar ne taip? Šitaip kuriamas žiaurios, priešiškos šeimai ir individui Lietuvos valstybės vaizdas.

Aišku, kad paprastai kvailiais manipuliuoja turintys visai neblogus išsilavinimus. Vienas toks VU doktorantas net reikalauja naikinti „Vaikų teisių apsaugos tarnybą“. Tokios Lietuvoje nėra. Pilnas pavadinimas „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba“. Bet tai ne viena ir ne dvi klaidos bei prieštaravimai pačiam sau pono VU doktoranto tekste „Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos tarnybą“. Ponas, matyt, nemato skirtumo tarp akademinės nuomonės, grįstos faktais, ir šiaip nuomonės, kuriai faktų nereikia. Iš piršto laužiamas problemos naratyvas ir diskutuojama taip, lyg naratyvas yra tikrovė. Tačiau net ir toje „diskusijoje“ su savimi elementarios logikos nesimato. Ar Vilniaus universitetas turi problemų su doktorantų ruošimu? Gal naujasis VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pasidomėtų dėstymo kokybe universitete? Mat šis atvejis išties gėdingas.

Tad kokiais teiginiais (ne argumentais) remiasi siekiantys „Vaikų teisių apsaugos tarnyba“ sunaikinimo? Suprantu, kad trimis. Pirmas: 99 procentai šeimų nėra smurtautojai. Antras: absoliuti dauguma tėvų su vaikų priežiūra sėkmingai susitvarko. Trečias: vaikai nepriklauso valstybei ir negali būti jokios kolektyvinės atsakomybės už vaikus: „Visoms kartoms iki mūsų pavyko rūpintis vaikais be valstybės tarnybų pagalbos.“ Žinote, kas vienija visus trys teiginius? Melagingi „faktai“ ir šiaip nuomonė, neatlaikanti kritikos.

Pirmas teiginys – „99 procentai šeimų nėra smurtautojai“. Anot policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio (2019 m. lapkritis), „smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje“. Per metus dėl smurto į policiją kreipiasi nuo 35 000 iki 50 000 moterų ir vaikų (statistika kaupiama nuo 2013 metų).

                                                                                        Tęsinys delfi.lt