„Centro kairė“ Lietuvoje neegzistuoja
Paskelbta 2020 vasario mėn. 29 d. | 0 koment.
Žymės:
LSDP,
centro kairė,
rinkimai
LSDP pirmininko Ginauto Palucko spekuliacija apie po šių metų rinkimų galimą koaliciją su LVŽS yra stebinančiai nesavalaikė. Kaip ir kalbėjimas apie neegzistuojančią centro kairę. Iš principo pripuolami, populistiniai, lyg ir socialdemokratiški LVŽS politiniai sprendimai jokiais būdais nepaverčia juos kairiaisiais. Nes, kaip ir būdinga populistams, jie stovi viena koja lyg ir kairėje, kita, dėl visą ko – dešinėje.
Viena yra LSDP suprantamas noras patraukti savo pusėn vieną ar kitą dar adekvatų LVŽS narį, visai kita kalbėti apie koaliciją su LVŽS kaip institucija. Jeigu šito siekiama, tai G. Kirkilo vadovaujama partija suskubs teigti, kad jie, „centro kairė“, buvo teisūs pasirinkę likti valdžioje su LVŽS. Todėl būtina pabrėžti, kad, iš anksto pranešdama apie galimą bendradarbiavimą su LVŽS dar prieš rinkimus, LSDP netiesia pagalbos rankos šiai partijai. LSDP tiesia ranką nusivylusiems karbauskininkais jų rinkėjams bei rėmėjams. Patikėjusiems, kad R. Karbauskio partija yra alternatyva socialdemokratijai.
G. Paluckas puikiai supranta, kad tik LSDP yra tikra socialdemokratijos ribose kairioji partija. Kad LVŽS tik labai sąlyginai ir tiek pat labai kūrybiškai pasistengus galima būtų vadinti „centro kairė“. Mat ši partija savo veikloje fragmentiškai taiko dešiniąsias idėjas: mažesni mokesčiai verslui, nepasitikėjimas savivalda, nedemokratiški valdymo būdai, siauro tradicionalizmo skatinimas ir nepagarba mažumų teisėms. Taiko tiek pat fragmentiškai kairiąsias idėjas, pavyzdžiui pensijų sistemos reforma, vaiko pinigai. Tačiau, teigia G. Paluckas, didžioji jų drama yra ta, kad jie padarė beveik viską atvirkščiai nei žadėjo rinkimuose. Jie didino centralizaciją, imitavo socialinį dialogą aukštojo mokslo sistemoje ir švietime apskritai, mažino valstybės galimybes per mokesčių pertvarką, demonstravo nepasitikėjimą savivalda (pvz. siūlydami perimti mokyklų tinklą) ir taip toliau.
Suprantama yra ir LSDP pirmininko taktika nubrėžti aiškią ribą tarp LSDP ir konservatorių, matančių koaliciją su socialdemokratais. Ši taktika yra politiškai pateisinama, teisinga. Konservatoriai tuojau puolė į paniką. Bet tai jokiais būdais nereiškia kad neturima kelti reikalavimų galimiems socialdemokratų koalicijos partneriams laikytis politinių bei ideologinių principų, atsakingos demokratinės politinės kultūros. Be jokių nepotizmu atsiduodančių asfaltuotų kelių neva pro savo namus, be vyriausybės posėdžių protokolų naikinimo ir taip toliau ir panašiai. LVŽS ydų ir nuodėmių sąrašas ilgas ir gerai žinomas. Niekas neabejoja, kad koalicijos bus sudaromos, tokia yra Lietuvos politinė tikrovė. Tai ta tikrovė, kuri kas ketverius metus gimdo neadekvačius Seimo narius ir tiek pat neadekvačius į partijas panašius darinius. Ir šioje vietoje laikas pateikti aiškų bendradarbiavimo modelį su tais, kas liks po LVŽS griūties. Nevalia pamiršti buvusių „socdemų“ koalicijos su „darbo“ partija pamokos. Mažiausiai ko LSDP reikia, tai besirenkant koalicijos partnerius turinčius miglotą supratimą apie ideologijas, būti tapatinamai su smulkiais populistais.
Kad nepatektų į eilinių populistų spąstus, G. Paluckas vienareikšmiškai kritikuoja LVŽS dviveidišką politiką, todėl kalba apie koalicijas tik tuo atveju, jeigu LSDP turės galimybę diktuoti sąlygas, jeigu koalicijos formavimas suksis apie LSDP ašį. Ši pozicija, jeigu išliks principinga, yra išlaikyta ir santūri. Tuo griežtesnė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad partijos pirmininkas kažkaip bando legitimuoti LVŽS. Konservatorių partijos (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Andrius Vyšniauskas neturi jokio rimto pagrindo įvardinti spekuliacijas apie socialdemokratų galimą bendradarbiavimą su karbauskininkais saldžialiežuvavimu. Tik G. Palucko siūlymas LVŽS pripažinti savo klaidas kaip vieną iš bendradarbiavimo sąlygų skamba ironiškai: „Aš esu suinteresuotas, kad Lietuvoje vis dėlto būtų centro kairės Vyriausybė su socdemais prie vairo, o kiti galėtų atitinkamai pripažinę savo tam tikras padarytas klaidas ir objektyviai, blaiviai pasižiūrėję į savo pasiekimus ir klystkelius, atitinkamai prisidėti prie tikslų įgyvendinimo“. Karbauskininkai, jeigu rimtai planuoja ateityje bendradarbiauti su LSDP, jau šiandien turėtų atsistoti ant kelių, daužant sau krūtinę, raudant „mea culpa, mea maxima culpa!“. Taip tikrai neatsitiks, nes jie kepeniškai yra įsitikinę, kad jeigu jau mirti, tai su muzika.
Na, o jeigu taip atsitiktų, kad LSDP tektų formuoti vyriausybę kartu su LVŽS ir S. Skverneliu kaip frontaline figūra? Tuo atveju jis tuojau taptų LSDP galvos skausmu. Jau ir dabar aišku, kad šiandienos kontroversiškai vertinamas premjeras Saulius „Asfaltas“ Skvernelis nenorėtų likti buvusio LSDP vedlio Algirdo Butkevičiaus vietoje. S. Skvernelio planuose nenumatyta leisti laiką visiškame anonimiškume. Jo apetitas išlikti valdžios viršūnėje niekur dingti nesiruošia. Bus keliami nerealistiniai reikalavimai. Todėl grįžtu prie patarimo LSDP jau šiandien viešai pateikti bendradarbiavimo su koalicijos partneriais principingumu grįstą modelį, idant kažkam nekiltų nerealių lūkesčių. Ir ne tik. Rinkėjai jau išsiilgę principingų politikų ir tokių pat partijų valdžioje. Kad tokios nuotaikos vyrauja patvirtina visuomenės neigiamos reakcijos į siekusią tapti Seimo nare savanaudę Eglę Kručinskienę, bei iš jos išsityčiojusius jos globotinius. Rinkėjas nori pasitikėti savo atstovais. Ypač po tiek metų, kai žodis „principingumas“ virto labiau keiksmažodžiu, nei vertybe. Buvę „socialdemokratai“ už tai sumokėjo didžiulę kainą – jie prarado pasitikėjimą partija. Šito nevalia pamiršti nei vienam esamam ir nei vienam būsimam LSDP pirmininkui bei partijos nariams.
Tęsinys delfi.lt