Britai išėjo? Taip. Bet jie niekur nedings.

Paskelbta 2016 birželio mėn. 25 d. | 0 koment.

Žymės: Britanija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Brexit

Nusiraminkite šiek tiek. Kas tokio baisaus įvyko?  Badas? Ne. Maras? Ne. Karas? Ne. Britai palieka NATO? Ne.  Britai nutraukė ryšius su JAV? Taip pat ne. Išvada: britai niekur nedings.  

Keliais procentais mažiau nei pusė Jungtinės Karalystės rinkėjų  norėjo likti Europos Sąjungoje.  Jaunimas ir verslas norėjo likti. Todėl ateitis šviesi. Ypač kai šaukusieji  „Velniop ES!“ suvoks pasitraukimo kainą.  Skirtumas tarp britų vatnikų ir Rusijos vatnikų tas, kad britų vatnikai atsikvošėję nuo eilinio porterio ar kitokios rūšies „ailo“  pradės skaičiuoti.  

Analogas „krimnašistai“ okupuotame  Kryme.   Po metų paskaičiavo, kad apsiskaičiavo ir  tą faktą, atsitokėjimą sutvirtino šaunus Rusijos premjero palinkėjimas jiems:  „Pinigų nėra!  Laikykitės ten!   Sveikatos!“. Pasakę „ne“ Europos Sąjungai  britai  jau tą pačią dieną susidūrė su 10 proc. nuvertėjusiu svaru. Kitos pasekmės laukia ilgoje eilėje už kampo.  Dėl vienos, kai išgirs ir suvoks ką ji reiškia, taps sunkiau kvėpuoti. Švedų vyriausybė jau pradėjo kurti planą, kaip sudominti verslo kompanijas Jungtinėje Karalystėje perkelti savo pagrindinius ofisus geriausiomis sąlygomis į Stokholmą.  

Ponas Vilniaus mere  R. Šimašiau, alio?  Na gerai, pajuokavau, bet bandyti nedraudžiama.

Kita pasekmė – Škotija.  Rimtai argumentuoja už pakartotiną referendumą dėl  pasitraukimo iš JK.  Kam norisi likti sąjungoje, kurios likimą sprendžia  nusivylusi gatvė.  Kuo nusivylusi?  Sako, kad imigrantais, imigracija.  Na, tai varykite juos lauk. Patys tualetus plausite, patys paukščių fermose ir  žemės ūkyje arsite kaip dideli.  O ir su judėjimo laisve kils kai kurios problemos. Į kiekvieną šalį dabar vizos reikės.  Kalbu apie labai konkrečias pasekmės.  Apie stambaus masto neigiamas ekonomines  pasekmes tegul kalba profesionalai.  Puikiai pamenu, kai dar Europos Ekonominės Bendrijos laikais teko važinėti po Europą. Be vizų nei iš vietos.  Anksčiau  nesustodamas lėkęs pro pasų kontrolę su  užrašu „ES piliečiai“, dabar tūlas britas atsistos kartu su trečių šalių piliečiais ilgiausioje eilėje. Kaip tais laikais. 

Taip, belieka pritarti: JK premjeras D. Camerons susimovė kapitaliai. Niekas jo neprašė pasitikrinti ar „myli – nemyli manęs tauta“. Dabar šis žmogus  pateks į britų ir Europos istorijos analus kaip pavyzdys trumparegio politiko  praradusio kontaktą su savo visuomene.   Klasikinis  pavyzdys, beje. Tas pirmasis, tapęs klasikiniu, tai sovietų sąjungos  prezidentas M. Gorbačiovas. Kas dar pamena, tai  veikėjas sugriovęs  sovietų imperiją.  

Nelabai supratau, kam griauti ES?  Kieno dabar eilė? Olandai. Apskritai išėjimo iš ES šalininkai dažniausiai šiek tiek geriau gyvenantys žemiausio sluoksnio žmonės susirgę milijoninį loterijos bilietą laimėjusio liga.  Tik ką buvau niekas, na o dabar jau turiu milijoną. Galima pasipuikuoti. Kalbu apie pragyvenimo lygį JK. Todėl lauk visus lenkus, lietuvius. Na, musulmonai tegul lieka, nes dar apkaltins rasizmu.  Bet pinigai tirpsta tokiose rankose žaibiškai. Kas tada?

Ir visgi pradėjau komentarą  optimistine gaida.  Išėjimas privers ES politinį elitą atsipeikėti ten, kur to atsipeikėjimo labiausiai reikėjo:  atsakyti pagaliau į klausimą, kas yra ta ES? Jeigu federacija, tai viena politika ir naratyvas, jeigu ne, tai kas?  Tarpinis variantas nesuveikė.  Dabar, jau šiandien reikalingas atsakymas kur yra „sąjungos“  ir kur nacionalinės valstybės prerogatyvos.  ES nėra JAV, deja. Europos tautos nėra etninės mažumos. Tai atskiros valstybės su giliomis istorinėmis šaknimis.  Lenkijos dešiniųjų vyriausybė jau reikalauja aiškumo, reikalauja mažiau federacijos, bet išeiti iš ES nesiruošia.  Supranta, turi istorinę patirtį su diktatūromis. Viena yra bėgti ir kuo greičiau bei toliau iš kruvinų imperijų, smurto, nelaisvės, visai kita keisti judėjimo laisvę, valstybes be sienų, bendrumą, solidarumą  į uždarumą, atsiribojimą  rasistiniais pagrindais.  Kiek alaus reikia išpampti, kad  pakibti ant tokio pigaus dešiniųjų ekstremistų jauko? 

Dabar, šiandien, ES didžiausios narės turėtų suvokti, kad sąjungoje visos narės yra lygiavertės, antraip nėra reikalo nelygiaverčių kviestis.   Korumpuotos nuo galvos iki kojų, dešimtmečiais Graikijos palaikymas bendromis lėšomis, Vokietijos sprendimas įsileisti į ES neatsiklausius ES narių  milijonus pabėgėlių jau senai rodė, kad su tuo lygiavertiškumu šiaip sau.  Neteisingumas bado akis: naujosios ES narės laukė visus septynis metus kažkokio perėjimo laikotarpio,  o čia – milijonas per vieną dieną, taip sakant. Ir visiems lėšų išlaikymui tiek, kad mūsų emigrantai turėtų tuojau apsimesti pabėgėliais.  Manau, tikrus pabėgėlius remiantis visomis saugumo  procedūromis priimti reikia.  

Tačiau faktas, kad iš teokratinių  diktatūrų su akmens amžiaus vyrų ir  moterų santykių supratimu imigrantų antplūdis išgąsdino žmones kaip reikiant.  ES politinis elitas tos žmonių  baimės nematė arba neparodė rimto dėmesio, nors kraštutiniai dešinieji daugelyje  normalių demokratijų vis stiprino savo galias ir įtakas kaip tik spekuliuojant žmonių baimėmis. Bet kairysis politinis multikultūralizmas  tapo politkorektiškumo apynasriu tiesai.  Tokia yra  baimės tiesai logiška pasekmė. 

Taigi, šis spyris ES politiniam elitui į užpakalį yra būtinas ir už jį būtina dėkoti. Vardan ES stiprinimo. Vardan ES konsolidavimo.  Juk priešas už vartų . Šis patenkintas jau trina rankas.  Manau, kad be reikalo. Taip, ES viduje neteksime svarbios mums paramos mūsų saugumo politikoje, galimai sustiprės „draugaukime su kriminaliniu Rusijos režimu“  rėmėjų balsai. Vis gi, 1939 metais britai stojo nacių užpultos Lenkijos pusėn.   Britai palieka vienaip ar kitaip  ES, bet nepalieka NATO ir bendradarbiavimo su JAV. Mums teks kuo greičiau išsiaiškinti  tarpusavio bendradarbiavimo saugumo srityje klausimus su naująja JK vienos ar kitos politinėse pakraipos vyriausybe.  Sutariame su JAV, sutarsime ir su britais.  

Kita gera žinia Europos Sąjungos šalininkams ir bloga priešininkams, kad ES neįmanoma tapatinti su sovietų imperija arba su jau putinistų svajonėse merdėjančia Rusijos imperija. Panorėjo viena narė palikti sąjunga – prašau, 50 –tas  Lisabonos sutarties straipsnis, du metai ir viso gero.  Išeina be grasinimų, žudynių, karo.  Antraip nei V. Putino režimo klampojimas kraujo balose  savo „artimame užsienyje“. 

Atsitokėję išėjimo šalininkai sieks  ilgos išėjimo procedūros, mat norės kažkokiu būdu išspausti kuo daugiau naudos sau neduodant nieko atgal. Nors tas „nieko atgal“ yra sąlyginis pastebėjimas.  Jungtinė Karalystė yra galinga valstybė mačiusi ne vieną kritimą, ne vieną krizę, ne vieną karą už išgyvenimą, todėl ekonominiai ir finansiniai praradimai jos nesužlugdys.  Bet kurį laiką skaudės. Jau skauda. Šiame kontekste ES griežtas reikalavimas JK laikytis susitarimo pasitraukti per du metus yra teisingas.  Mat pinigų mažėjimas kišenėje dėl savo nuosavo kvailumo, geriausias atgrasymas nuo pakartotino kvailumo. 

Suma sumarum: britai išeina, bet niekur dingti nesiruošia. Jų pasitraukimą iš ES  derėtų traktuoti iš tos saulėtos pusės, kaip toje dainoje britų  komedijoje „Life of Brian“: „Always Look On The Bright Side of Life“. 

                                                                                              Paildytas lrytas.lt