Ar tikrai neliko? Tiesą sakant, tokios niekada ir nebuvo. Reikėjo dvidešimt penkerių metų ir 2016–ųjų rinkimų tuo įsitikinti. Per ketverius metus „socdemai“ taip ir nesugebėjo susigrąžinti socialdemokratijos partijai. Tos socialdemokratijos, kuri sugeba ne tik lėšas skirstyti, bet ir kurti socialiai atsakingą rinką bei solidarią visuomenę. Tai ką mes tokio turėjome? Atsakymas akivaizdus: liberalų ir krikdemų kloną apsimetusi socialdemokratu. A. Butkevičius: „Kuo mūsų rinka bus konkurencingesnė, tuo žmonės bus laimingesni“. 

Ir šioje vietoje hipotetiškai atsiveria TS-LKD – LRLS – LSDP koalicijos galimybė. Turėtume bent išbandytas ir kiekvieną savaip už valstybę atsakingų partijų bloką. Žinoma, su naujų LSDP pirmininku, juk anos dvi pirmininkus pasikeitė, būtų kažkaip nepatogu su tuo pačiu. Bet, Lietuvoje vardan valdžios viskas įmanoma, todėl šiandieniniai „socdemų“ vadovai tikisi ir vėl prasmukti į valdžią su bet kuo tikslu ne valdyti, bet kažkaip išsisukti nuo atsakomybės už jau mažiausiai dvejus metus mano prognozuojamą jiems rinkimų fiasko. 

Taip ir atsitiko: nuvažiuota nuo kadaise 31 proc. simpatijų iki šiandienos 14,44. Išsisukti nepavyks. Norint susigrąžinti socialdemokratiją partijai jos vardu, pasitraukti turės jos pirmininkas Algirdas Butkevičius, visa valdyba ir prezidiumas. Jie visi iki vieno turi prisiimti atsakomybę. Antraip tie patys susireikšminę partijos atstovai patekę į Seimą ir toliau manys, kad jie, lyg kokia išrinktųjų kasta, ir vėl galės šokdinti partijos narius. Laikas partijos nariams suvokti, kad be partijos vidinės demokratijos matysime socialdemokratiją kaip savo ausis. Negali partija vadintis demokratine, kai jos atstovai tampa nevaldomais, susireikšminusiais kunigaištukais numetančiais lyg kaulą šuniui nurodymus nariams jiems tyliai linkčiojant galvas. Taip, jie linkčiojo ir prisilinkčiojo. 

Ir kaip aiškina buvęs premjeras ir iš LSDP pirmininko posto turėsiantis pasitraukti A. Butkevičius kritimą į nematytas partijai žemumas? Patentuotu paksišku kalbėjimu „mes nekalti, aplinka kalta“. Taip eilinį kartą atsiskleidžia partijos vadovo intelektinis skurdumas. Galėjo bent atsimušinėti protingesniais argumentais, kaip antai „Visa Europos socialdemokratija krizėje, nes nespėja ranka rankon su besikeičiančia visuomene, globalizmu, stambių įmonių bėgimu į... Kiniją“, na, kažką panašaus.