Back in USSR arba žurnalistai po padu

Paskelbta 2013 lapkričio mėn. 8 d. | 3 koment.

Žymės: Sovietų Sąjunga, USSR, Seimas, STT, BNS, Politikai, žurnalistų suėmimas, kratos

Areštuoti žurnalistai? Viduryje nakties išvedama redaktorė? Paimti kompiuteriai? Viskas gerai ir nieko naujo. Tokių atvejų šimtai. Rusijoje. Bet toks pat nesiskaitymas su žurnalistais, su viena didžiausių žinių agentūrų – BNS – Baltijos valstybėse peržengia elementarios pagarbos laisvam žodžiui ribas. Kuriam čia teisėjui stuktelėjo absurdiška mintis suteikti STT teisę su žurnalistais elgtis lyg kagėbistams „geraisiais“ sovietiniais laikais?

Nereikia būti sąmokslo teorijų šalininku, kad nepastebėtum aiškių tendencijų, skirtų diskredituoti ES Tarybai vadovaujančią Lietuvą.

Kažkokie žigaitiškiai padedami Seimo nario Salamakakino išvaro amerikiečių koncerną „Chevron“ lauk tik tam, kad tas „Chevron“ sudarytų daugiamilijardinę sutartį su Ukraina.

Energetikoje vyksta kažkokie nesuprantami viražai, suteikiantys „Gazprom“ pagrįstą viltį ir toliau laikyti Lietuvą savo gniaužtuose, bradauskai iki kelių lenkiasi rusams, o kur dar Seimo pirmininko poste nusikalbanti, teisėsaugą šokdinanti ir pašokdinti vietinius žurnalistus bandanti (ir tuo gėdą valstybei daranti) politikierė, prezidentė, dėl „prevencijos“ paskelbusi „slaptą VSD pažymą“. Tai jau ne sąmokslo teorija.

Kartu su dabartiniu kagėbistinio tipo išpuoliu prieš laisvą žodį Lietuvai sudaromos visos sąlygos atsikratyti taip ilgai kurtu pasitikėjimo ja kapitalu. Nes verslininkams, politikams, visuomenėms aiškiai sakoma, kad ši šalis per pastaruosius 23 metus taip ir nenutolo nuo savo sovietinės praeities.

Gerai dar, kad Seime atsirado politikų, griežtai sureagavusių į tokią savivalę. Nes neadekvačių demokratinei santvarkai veiksmų kitaip nepavadinsi.

Kokia logika vadovavosi STT, leidusi su profesionaliais žurnalistais elgtis lyg su banditais? Juk „slaptą VSD pažymą“ visai šaliai paskelbė pati prezidentė.

Tai gal griebkite už gerklės Dalią Grybauskaitę, o ne žurnalistus. D.Grybauskaitė tikrai šito nusipelnė, nes dar ir be kitų pavojingų nusišnekėjimų, piktybiškai pasauliui bandė įrodyti, neva Lietuvoje egzistavo CŽV kalėjimai.

Kuo čia ne antivalstybinė veikla? Bet griebiami žurnalistai, STT supratimu, šioje su tikrove susipykusioje byloje yra silpniausia grandis. Argi STT vadovams neaišku, kad žurnalistas yra viso labo žinios skleidėjas, paštininkas, kuriam žurnalistinė etika niekada neleis atskleisti žinios šaltinio? Ne nuo to galo pradėjote, ponai.

O gal klystu? Juk Lietuvos baudžiamasis kodeksas sudaro sąlygas su žurnalistu elgtis lyg su banditu. Baudžiamojo kodekso straipsniai dėl įžeidimo žurnalistui garantuoja iki vienerių metų kalėjimo bausmę. Už šmeižtą – bausmė iki dvejų metų. Privataus kaltinimo tvarka, leidžianti šantažuoti žurnalistus dėl įžeidimo ar šmeižto. Įstatymas, ribojantis kritiką prezidentui.

Ir galiausiai – bausmė už neteisėtą disponavimą informacija, kuri yra valstybės paslaptis, – iki trejų metų kalėjimo.

Tad teisėjas, matyt, pasirausęs tik savo popieriuose, bet pamiršęs mestelti žvilgsnį per langą, kad prisimintų, kurioje santvarkoje gyvena, nusprendė valstybės išdavimu apkaltinti žurnalistus. Nors kaltina prokurorai, bet sankcijas tokioms neadekvačioms priemonėms suteikė teisėjas.

Seime stringa įstatymų pakeitimai, leisiantys žurnalistui lengviau atsikvėpti. Mat vis norima tą, anot profesoriaus V.Landsbergio, „šunaują“ laikyti už trumpo pavadėlio.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui nieko nebelieka, kaip kreiptis į ESBO. Ir kuo greičiau.

Seimo valdyba tuoj pat nutarė kreiptis į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją, kad ji ištirtų STT veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus.

Reiškia, supranta, kad STT elgesys neprotestuojant greitai gali tapti precendentu. Visada ir Vilniuje, ir periferijoje atsiranda politikų, vis bandančių prispausti juos kritikuojančius žurnalistus po padu. Neturime leisti, kad taip įvyktų. Ir neleisime.