Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Paskelbta 2018 liepos mėn. 8 d. | 0 koment.

Žymės: demokratija, Lietuva, LVŽS, Ukraina, Maidanas

Klausimas ne šiaip sau. Aplankiau Rytų Ukrainos pafrontės miestelius, kurių pakraščius apšaudo lugandonų – Rusijos pajėgos. Tikslas – supažindinti vietos gyventojus su mano projektu „Šypsena prieš karą“.

Kalbėjausi su kariais, kalbėjausi su civiliais, kalbėjausi su vaikais. Vienas bendras atsakymas būtų: „Mus Kijevas pamiršo“. Tačiau nei kariai, nei pilietinė visuomenė nepasiduoda. Jie gina savo šalį, savo bendruomenes. Kiek sugeba bando gražinti giliai sovietinėje praeityje įstrigusius miestelius. Kalbėjausi Kijeve ir su kiek sukčiaujančiais taksistais. Jų nuomone, Ukraina po Maidano nei kiek nepakito, nes šalį ir toliau valdo oligarchai taip, kaip nori, o demokratija – tik žodžiai. Vienas net numatė naują Maidaną, mat „kieno valdžia, to ir tiesa. Su šita būsena sutikti negalima.“

Ukrainiečiai taksistai taip pat klausė, kaip yra Lietuvoje, kurią daugelis nuoširdžiai gerbia. Ką atsakyti ir nesumeluojant, ir nenuviliant? Taip, gražėja mūsų Lietuva diena iš dienos, nes tokia lietuvio dvasia, nesvarbu, kas valdžioje. Todėl su Pro Patria pesimistų šauksmais tema „Lietuva lekia pragarmėn“ nesutinku.

Nors, stebint šiandieninę valdžią, jos atgrasias asmenybes su komunistinėmis ir/arba prisitaikėlių praeitimis, su dvasios aferistais intelektualumu nepagražintais veidais, su veikėjais, neretai kankinamais autoritarinėmis viltimis „valdyti taip, kaip Rusijoje“, nori nenori pradedi nerimauti dėl demokratinės Lietuvos ateities. Peršasi ukrainietiškai oligarchų iš „Agrokoncernas“ ir „MG Baltic“ valdomos Lietuvos vaizdas. Todėl atsakymas Kijevo taksistui įstrigo. Tik pasakiau, kad viskam yra metas. Norėjau pratęsti Biblijos – Mokytojo (Koheleto) knyga, garsiu pamokymu: „1. Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. 2. Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. 3. Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti. 4. Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti...“, na, ir taip toliau. Prisiminiau, kad nesu šventikas, todėl tik atsisveikinau.

„Laikas griauti, laikas statyti...“. Tai, ką jau dveji metai daro LVŽS su parankiniais politiniais lavonais, yra niekas kita, kaip demokratinės valstybės pagrindų griovimas. Ne pirmą kartą pažeidžiamos esminės Seimo statute nustatytos sprendimų komitetuose priėmimų procedūros, ir – nieko. Mat valdantieji kuria savo pavojingą visuomenei normą: iš neteisės atsiranda teisė ir „Ką jus mums padarysite? Ką mums padarysite, kai kategoriškai atsisakome tirti „Agrokoncerno“ veiklą? Ką mums padarysite, kai plauname mus remiančio veikėjo mundurą? Ką mums padarysite, kai mums visiškai nusispjauti į demokratinius principus, į elementarų padorumą mums stumiant įstatymo pataisą, leidžiančią niekieno nerinktą partiją finansuoti rinktos partijos lėšomis? Ką mums padarysite, kad metame lauk iš VRK opozicijos atstovą?“

Toks yra mužiko, staiga gavusio į rankas valdžią, veidas. Noriu pabrėžti – kalbu ne apie ūkininkus, ne kaimo žmones. Viena yra turint daugumos valdžią iš pagrindų keisti visuomenę (klaidingai ar ne), visai kita yra aršiai, fašistiškai/komunistiškai buldozeriais siekti demontuoti laisvos ir nepriklausomos valstybės pagrindą – demokratiją. Pamenate violetinę gatvę? Tai dabar ji valdo Lietuvą, tik kitu pavadinimu – LVŽS ir Co.

                                                                                            Tęsinys delfi.lt