Ar ES biurokratams karas Ukrainoje naudingas?

Paskelbta 2015 vasario mėn. 21 d. | 0 koment.

Žymės: Ukraina, Rusija, JAV, ES, Merkel, Hollende, Putin,

Antraip, kuriam galui „susirūpinę“ A. Merkel ir F. Hollande `as bei juos remiantieji suklupo prieš V. Putlerį?  O juk lyg ir sakė, kad tik pažeidus „Minskas 2“ susitarimus, jau kaip trinktels, kad  maža nepasirodys. Palaukite, kol kas pažeistas „tik“ vienas iš 11-kos sutarties punktų, tas nereikšmingas apie ugnies nutraukimą. Juk su tuo vienu pažeidimu kaip ir nieko. Nes teroristai prie Mariupolio ir Debalcevo kaip šaudė, taip ir šaudo. Kiek reikės pažeisti „sutarties“ punktų, kol atsipeikės susirūpinusieji?

Kol kas jokio atsipeikėjimo. Nors teroristai per pirmą „paliaubų“ parą 129 kartus apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas. Nenustebins, jeigu Briuselis mėnesį aiškinsis, ar 129 Ukrainos pozicijų apšaudymus traktuotinas kaip paliaubų nesilaikymas ar ne.  Matyt šis politikų duetas tikisi, kad po Debalcevo užėmimo viskas nusiramins. Lyg koks acto garintojas, Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W.  Steinmeier`is reikalauja pradėti vykdyti  jau antrą derybų punktą – patraukti sunkiąją artileriją kažkokiam kiekiui kilometrų nuo sutarties ribos. Rašau „kažkokiam kiekiui“, nes Putlerija net nesiruošia nieko niekur atitraukti. Toks įspūdis, lyg aklas kalbėtųsi su kurčiu. Tad kam šis teatras?

Taip, paliaubos Ukrainai būtinos. Tuo pat derybos dėl paliaubų buvo svarbios pačiai  ES. Tačiau  ne Merkel/Hollande`rio konflikto sureguliavimo modelio prasme, o kaip to modelio neveiksmingumo įrodymas. Jis patvirtina, kad bailumu grįsta gynybos politika yra niekas kita, kaip saviapgaulė.  Ir šis bailumo nustekentas ES „šio konflikto negalima išspręsti jėga“  ir „mes nenorime sugriauti Rusijos“  modelis, stojo prieš tiesos akimirką: arba Putlerio režimas mus, arba ES Putlerio režimą. Nei vienas, nei kitas neišsisuks. Nebent, nebent, viskas buvo sutarta iš anksto. Pastudijavus 11 sutarties punktų, kitokia išvada net ir norint nesiperša: Ukraina nurašyta Putlerio sąlygomis.

Dabar   vienintelis būdas ES neprarasti veido yra paskelbti kertančias per visą Rusijos bankų sistemą sankcijas atjungiančias Rusijos bankus nuo SWIFT. Pradžiai. O NATO turi suteikti ginklus Ukrainai. Jungtinė karalystė jau nusiuntė  PKM – šarvuotas pėstininkų mašinas. Visi kiti diplomatiniai ES žaidimai nesugebėjo garantuoti Ukrainai taip reikalingos taikos. Putlerija ir toliau masiškai siunčia visus galimus puolamuosius bei nebranduolinius masinio naikinimo ginklus į okupuotą  Donbasą. Tuo pat grasindami apokalipse, jeigu, anot Putlerijos Dumos pirmininko S. Nariškino, „Putlerijai bus trukdoma kovoti su nacizmu Ukrainoje“. Pasidavus gąsdinimui, NATO netenka patikimumo Putlerijai net nepradėjus karo prieš jo nares. Juk gąsdinimas branduoliniu ginklu bus naudojamas „kovojant su nacizmu“ jau Baltijos valstybėse. Kaip ir sakiau, Ukraina yra tiesos akimirka.

Todėl grįžtu prie minties, kad karas Ukrainoje ES biurokratams turėtų būti naudingas. Kaip kitaip paaiškinti tokį trumparegiškumą?  Jį bando  įžvalgiai paaiškinti  Rusijos žurnalistė Julija Latinina. Kalbėdama apie vieną  „Minskas 2“ sutarties punktą, kuriame Vokietija ir Prancūzija iš principo finansiškai pasižada išlaikyti teroristines „respublikas“ Donbase  Ukrainą ištikus bankrotui.  Žurnalistė, nors ir šmaikštaudama, (У России стратегия лузера. Inforesist), visgi  griebiasi už galvos: „Įgyvendinus šį susitarimą, padėtis taps absurdiška. Nes šiam atvejui  atsiras tarptautinė organizacija „Palestinos pabėgėlių paramos Agentūra“ prie Jungtinių Tautų. Taip paverčiant konfliktą neišsprendžiamu. Mat  kiekvienas tos organizacijos biurokratas, toks pat nevykėlis, (kaip ir jo nevykėliai kolegos Rusijoje), nieko nepasiekęs bankiniame ar finansiniame versle, gavęs aukštą postą ir atsakomybę  teikti išmokas liumpenui, kovotojams ir paprasčiausiems teroristams, niekada nenorės to posto prarasti. Toks žmogus bus visuomet suinteresuotas  amžinu status quo Ukrainoje.“.

Ar priimti už gryną pinigą šią sąmokslo teoriją? Gal ir ne visiškai sąmokslo. Juk palestiniečių ir Izraelio konfliktas tęsiasi jau šešiasdešimt metų ir pabaigos nesimato. O puikiai gyvenančių iš šio amžino konflikto visokio plauko ES ir JAV biurokratų nors  samčiais semk.  Na, tikėkimės, kad net ir botoksas nepadės Putleriui išgyventi tiek metų ir Rusija, išsigydžiusi nuo post imperialistinių traukulių, taps tikra nacionaline ir pilietine Rusijos valstybe.  ES Rusijos užsienio politikos jau niekuo nebepagrindžiamas atsargumas tikrai tokiai ateities Rusijai nepadeda.  Jeigu siekiama primesti Putlerijai Kroatijos išsilaisvinimo nuo Serbijos modelį, tai Putlerio režimas šią pamoką taip pat tikrai išmoko.

Taip, akivaizdu, kad Putlerijai reikalingas kuo ilgesnis karas, pastoviai aiškinat  zombiais paverstiems Putlerijos gyventojams apie puolamą Rusiją, šventai  kovojančią prieš nacizmą visame pasaulyje. Nes taika Putlerio režimui būtų jo režimo loginė pabaiga.

 Dar niekas neišsprendė naudingai sau primestos karinės agresijos nuolaidžiavimu. Putlerija nėra Serbija. Putlerio režimas puikiai supranta, kad tik kariaujant galima užčiaupti nuo ekonominės krizės kenčiančią Rusijos visuomenę. Visai galima, kad  ilgainiui mažas karas Ukrainoje neteks konsoliduojančio kito, nebepatenkins vidaus vartotojų adrenalino poreikių.  Todėl bus reikalingas dar didesnis karas, nesvarbu žuvusių rusų kiekio. Neveltui siunčiama armada į Donbasą. Tas neapibrėžtas „ilgainiui“ Europą turėtų išgąsdinti tiek, kad galiausiai bus suprasta, jog nestabdoma Putlerijos agresija neleis niekam Europoje išsisukti. Galima atidėlioti stiprų ES ne karinį  atsaką aiškinant, esą „Putleris ir jo bendrai nėra bepročiai šachidai, jie irgi nori gyventi. Todėl reikia kantrybės, nes galiausiai banditai patys laikui bėgant susinaikina.“.

Paliaubų nesilaikymas nuo pirmųjų jų minučių rodo šios pozicijos bejėgiškumą.  Vis siūloma morka, atsisakant panaudoti bizūną. ES dar turi galimybių įvesti juoko nekeliančias sankcijas. Kalbu apie naujausias sankcijas. Dar kažkiek laiko turima. Dar tikimąsi, jog ekonominė krizė visai palauž Putleriją ir ji pati sustabdys agresiją.  Visgi nerimą kelia mintis, kad visai greitai kalbėti teks ne apie sankcijas, o apie pilnavertį karinį pasipriešinimą taip ir nepasinaudojus rimtais ekonominio ginklo svertais. Kas prisiims už tokią klaidą atsakomybę? Tikrai ne ES biurokratas tik ir laukiantis karinio konflikto garantuojančio  pinigų manos iš dangaus. Žinoma, jeigu įtikėjus šią sąmokslo teorija.