Ar A. Breiviko teismas turi būti viešas?

Paskelbta 2012 balandžio mėn. 30 d. | 1 koment.

Žymės: Breivikas, Norvegija, fašizmas, liberalizmas, ideologija, demokratija, teismas

Na, yra ir kitų temų be Klonio gatvės.  Šios mano mintys apie Breiviko fenomeną.  Sąsaja, tačiau, su beribės žodžio laisvės idėja, kurią propaguoją prezidentė, labai artima. Mat Breivikas buvo paveiktas - žodžio.

***

Šis klausimas yra aktualus ir mūsų visuomenėje. Viena vertus teigiama, kad žudiko minčių viešinimas gali tapti pavyzdžiu, įtakoti panašius veiksmus. Jau dabar keli nugirsti gatvėje  trylikamečiai mano, kad „Breivikas yra kietas, didvyris“. Kita vertus manoma, kad  atviroje visuomenėje būtina kalbėti net apie skausmingiausius įvykius toje visuomenėje pedagoginiais sumetimais. Nes bet koks visuomenę sukrėtęs skausmingas įvykis neturi būti pateiktas vien tik kaip informacija.  Būtina gili įvykių apžvalga skirta suprasti įvykio prielaidoms idant tokie  įvykiai  nepasikartotų.

Tikrai, niekas negali garantuoti, kad  silpnos psichikos žmogui nekils mintis pakartoti žudynių. JAV jau nieko nebestebina žudynės mokyklose. Arba, kad  neatsiras tinkama terpė, kurioje A. Breiviko elgesys taps įkvėpimu. Jau šiandien  Lietuvoje jo mintys atkartojamos viešai. Pavyzdžiui, A. Breivikas teisme teigė:  „Mano poelgis paremtas gėriu (...) jeigu reikėtų, pasielgčiau taip pat (...) gaila, kad nespėjau išžudyti visų“.  Jam vos ne žodis žodin socialiniame tinklapyje antrina Ričardas Čekutis, Lietuvių tautinio centro fiureris: „(...) aš esu bene laimingiausias žmogus pasaulyje, todėl noriu, kad ir kiti tokie būtų - laisvi ir maksimaliai padorūs. Dabar matau, kad kelių šimtų, pastatytų prie sienos, gali ir nepakakti (...)“

Įdomu, kad nepritariantys   A. Breiviko teismo viešinimui kritikuoja ir Norvegijos teismus besielgiančius su  žudiku „per daug humaniškai“. Teigiama,  kad  vyrauja silpnavališkumas, kalėjimai puikūs ir žudikas išeis į laisvę po dvidešimt vienerių metų. Taip pat manoma, kad derėtų pasigailėti aukų artimųjų. Akivaizdu, kad čia susiduria  uždaros ir atviros,  demokratinės  visuomenės pasaulėžiūros. Pirmosios atstovams nesuprantamas mirties bausmės panaikinimas ir  visuomenės požiūris į laisvės atėmimo bausmę, kaip aukščiausią galimą bausmę. Jų manymu apie nusikaltimus ir šiaip visuomenės ydas derėtų patylėti. Pavyzdžiui, kol tik kalbėjome apie smurtą šeimose,  nesupratome jo apimties. Bet tik priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tuojau   suvokėme jo mastus: vien per pirmą  įstatymo  galiojimo mėnesį buvo kreiptasi į policiją 3117 kartų..

Tik atvira visuomenė susidūrusi su skaudžiais įvykiais,  nieko neslėpdama gali skaudžią patirtį  naudoti pedagoginiais tikslais. Pavyzdžiui, infekuotų lietuvių - žydų santykių kontekste, geras pavyzdys yra Vilniaus Gaono muziejaus ir Tolerancijos centro direktoriaus Marko Zingerio kvietimas  Kovo 11-tosios eitynių organizatoriams apsilankyti Tolerancijos centre, susipažinti su žydų Lietuvoje kultūra, su Holokaustu ir su skyriumi, kuriame kalbama apie  žydus gelbėjusius lietuvius.  Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovai – Julius Panka, Marius Kundrotas ir kiti atvyko. Tai sektinas atviro, nors ir nelengvo  pokalbio pavyzdys.

Žudiko A. Breiviko atveju būtina suvokti šio jo apsisprendimo žudyti priežastys. Visų pirma šias žudynes įvykdė ne beprotis.  Po ilgų svarstymų tokią išvadą padarė Norvegijos psichologai ekspertai. Nors, mano supratimu, žudantysis visuomet  yra  psichopatas. Išskyrus savigynos ir karo atveju. Tiesa, karas ir yra didžiausia masinės psichopatijos išraiška.  Tad kaip suprasti šio žmogaus motyvus? Įtikinamą paaiškinimą pateikia Norvegijos žurnalistas ir istorikas Henrikas Arnstad. Jis sako, kad  remiantis  fašizmo ideologijos kontekstu žudikas kaip   asmuo  ir jo motyvai taps logiški. Anot istoriko, „ A. Breivikas yra šiuolaikinis fašistas.“. Taigi, žudikas įvardijamas fašistu. Nes fašizmas  turi šimtametę ideologiją, kuri, laikui atėjus apakino milijonus žmonių. Ir praėjus virš šešiasdešimties metų niekur nedingo. Fašizmas yra nacionalistinis politinis judėjimas, susiformavęs po I pasaulinio karo Italijoje, vėliau ir kitose valstybėse. Fašizmas gina reakcingų ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus, naudojant  hierarchinį partinį aparatą, taikanti terorą politiniams priešams. Antrąja fašistine valstybe tapo Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio.

Taip pat vienas pažangiausių  fašizmo ideologijos tyrinėtojų  Oksfordo sociologas ir istorikas profesorius Roger Griffinas  švedų dienraštyje Dagens Nyheter teigia, kad   A. Breivikas yra ideologinis  fašistas, tikintis,  kad Europa pateko į bailių, politiškai korektiškų liberalų rankas,  tų, kurie leido Europą užimti svetimoms kultūroms tame tarpe islamui. Pasak profesoriaus:  „Tai yra Breiviko, kaip jis supranta „tikrojo  šiauriečio“ pareiga pradėti kryžiaus žygį  prieš tuos žmones.  Todėl A. Breivikas ir  atakavo norvegų socialdemokratus, mat  nors jie ir ne musulmonai, bet jo supratimu yra išdavikai. Toks mastymas ir yra šiuolaikinio  fašizmo forma.“. Išties  žudikas mano esantis didvyris, ginantis fašistines vertybes.  Ir todėl jis šypsosi. Nes yra  įsitikinęs, jog jis laimėjo. Ir todėl tampa aišku, kodėl jis pasijustų siaubingai, jeigu ekspertai būtų įvardiję jį bepročiu.

Beje, ir kur apie šliaužiančio liberalizmo baubą esu girdėjęs? Regis Lietuvoje. Viena ar kita forma, atvirai ar užmaskuotai konservatyvių  ir kairiųjų intelektualų, filosofų  bei politikų, tame tarpe ir prezidentės nežabotai populistiniuose pasisakymuose.  Gal kas vis dar mano, kad lietuviškas kontekstas „čia ne prie ko“?  Manau, kad „prie ko“. Populistinis nuolaidžiavimas atgimstantiems  kraštutiniams judėjimams ir jo galimos smurtinės pasekmės kainuos Lietuvai ne tik prestižą, bet ir milijonus.  Švedijos mokslininkai per pastaruosius 30 metų ištyrė, kiek kainuoja visuomenei nusikaltėliai ir ekstremistai. Pavyzdžiui, vieno sunkaus nusikaltėlio  15 metų  priežiūra, nukentėjusiųjų reabilitacija įkainuota  apie 10 milijonų  skaičiuojant litais. Mokslininkai teigia, kad brangiausiai „kainuoja“ ekstremistai ir jų nusikaltimai. Pavyzdžiui, rasistas,  - apie  370 tūkstančių litų per metus. Vienu žodžiu, išlaidos didžiulės.  Kaip su prevencine veiklą Lietuvoje? Ir ne tik prevencine, bet reabilituojant, gelbėjant jaunus žmones iš ekstremistų aplinkos? Kiek lėšų investuojama?  Ir kiek būtų sutaupyta?

Na, tai kita tema. Kuriai suvokti reikalingas viešas kalbėjimas. Čia atsakomybė krenta ant  žiniasklaidos atspindinčios įvykį,  ypač turinti politines sąsajas.  Šveicarų sociologijos profesorius Kurtas Imhofas sako:  „Demokratijos istorija rodo, kad ji žlunga nesant laisvų aukštos kokybės viešųjų debatų. Viešoji sfera yra toji vieta, kurioje visuomenę liečiančios ir spręstinos problemos yra paskelbiamos ir viešai aptariamos. Jos legitimizuoja ir kontroliuoja politikus, valstybės tarnautojus ir kitus visuomenės valdytojus. Be viešosios komunikacijos tarp piliečių nėra lojalumo, o tai būtina savireguliacija pagrįstoje visuomenėje. Taigi demokratijos kokybė yra neatskiriamai susijusi su viešųjų debatų kokybe, o viešieji debatai priklauso nuo to, kokią informaciją jiems pateikia žiniasklaida“.  Štai kodėl fašisto A. Breiviko teismas turi būti  viešas.