Apie Lietuvos raganas ir ura-patriotus

Paskelbta 2017 gruodžio mėn. 19 d. | 4 koment.

Žymės: Ruta Vamagaite, Andrius Tapinas, patriotizmas, ragana, Lietuva

Pradėsiu, visgi, nuo ura-patriotų. Kas tie ura-patriotai? Juk reikėtų susitarti dėl apibrėžimo. Pateiksiu Seimo narės Aušros Maldeikienės požiūrį, kurį ji išdėstė FB paskyroje: „Esu skaičiusi daugybę tekstų – knygų, pamfletų, liaudies laiškų „į laikraštį“ apie sovietinius žmonių persekiojimus. Patinka ar ne, R. Vanagaitė dabar dorojama pasitelkiant tokią sovietinę retoriką, kad akys apvalėja. Kokie dabar metai? 1937 m., 1952 m., (varymas ant daktarų žydų...), 1959 m.?.. Niekas nesikeičia pasaulyje. Ir partizanus su ta retorika dorojo, ir kgbistus... Dorojo visada taip ir todėl, kad nemąstančiam žmogui visada labai jauku pilkoje minioje. Dabar ta minia prieš Vanagaitę, o po 10 ar 15 metų – prieš A. R. Vanagą. Nes nėra tai miniai skirtumo, prieš ką ir kodėl; daugumai šilta ir jauku pilkoje emocijų apimtoje minioje.“

Taigi, ura-patriotai yra pilka minia ir nesvarbu, kokioje politinėje sistemoje ji veikia. Visais atvejais tokie jaučiasi šventesni už Romos popiežių, labiau komunistiški, labiau nacionalistiški ar tautiniški. Šio tipo žmonėms padorumas ir gėda yra svetimi, nes jie yra eiliniai prisitaikėliai prie bet kurios sistemos. Užgautas mano termino „ura-patriotas“ ir kažkodėl jį prisiskyręs sau, konservatorius Seimo narys Mantas Adomėnas FB paskyroje leptelėjo: „Žmonės, kurie lengva ranka švaistosi terminu „ura-patriotai“ ir klijuoja jį padoriems žmonėms, rizikuoja būti laikomais „ura-idiotais“. Mano kuklus atsakymas būtų toks: „Padorūs žmonės ura-patriotais netampa“.

Šiandien ura-patriotai vėl piktinasi spekuliatyviais rašytojos Rūtos Vanagaitės pasisakymais JAV portale The New Yorker. Esate patys kalti. Perspėjau, kad linčas baltomis pirštinėmis, rašytojos knygų šalinimas iš pardavimų bus nesuprastas normaliame pasaulyje. Ura- patriotų reakcijos buvo ir yra neadekvačios. Sakiau, kad ura-patriotai sukurs R. Vanagaitei aukos aurą. Taip ir atsitiko, ar ne taip, Andriau Tapinai? Laiškai The New Yorker redakcijai, nors ir teisingi, – šaukštai po pietų. Visiems nepaaiškinsi, deja. Per visas švento pasipiktinimo emocijas buvo pamiršta skirti tarp asmeniškumų ir šiaip individo, bei viešo ir garsaus asmens, ypač kai kalbame apie žinomus rašytojus, žurnalistus. Ir ypač kai tas rašytojas nei vienoje savo knygoje nepažeidė jokių įstatymų ar socialinių santykių normų. Knyga „Mūsiškiai“ – patinka ar ne – buvo ir yra reikalinga knyga. Todėl ta raganų medžioklė ir neadekvati.

Ak, taip, dabar apie Lietuvos raganą Rūtą Vanagaitę. Tai ta pati, šiandien klajojanti po pasaulį su jai ura-patriotų dovanota aukos ir kovotojos už žodžio laisvę aura. Ant kurios, pakartosiu, vėl pilama siera, ji, bent kol kas, nevoliojama į mazutą ir plunksnas. Ir piktinamasi, kad ji, anot Andriaus Tapino laiško redakcijai, turėjo visas galimybes ginti savo reikalą bet kuriostelevizijos TV studijoje. Na, kai, anot žurnalisto Pauliaus Gritėno, įvykio pradžioje ura-patriotai šaukė choru, nustelbusiu viešąją erdvę ir santūrias nuomones, „Nubauskime ją!“, tai žmogui praeina bet koks noras tapti bokso maišu, žinant, kad adekvačiai būti išgirstam nepavyks. Dabar gi, vėl, anot P. Gritėno, „Vakarų žiniasklaida staiga parašo ir ura-patriotai stebisi: „Tai mes jos nebaudėm!“

                                                                                     Tęsinys delfi.lt