Andriaus Tapino baimė skausmui

Paskelbta 2016 sausio mėn. 20 d. | 0 koment.

Žymės: TV, Andrius Tapinas, baimė, A. Kudabienė, kančia, skausmas

Kai per TV rodo tragiškas žinias, o mano sūnelis yra šalia, perjungiu kanalą. Nenoriu gąsdinti vaiko. Bet pasiklausius A.Tapino, skausmo rodymą subrendusiems žmonėms reikėtų uždrausti. Ir žiniose, ir socialinėms problemoms skirtose laidose.

Ar teisingai supratau? Jeigu taip ir yra, o taip ir yra, tai nesurežisuotas skausmas tam tikrai žiniasklaidos veikėjų daliai yra neestetiškas, atgrasus. Lengviau apsilankyti menininko Saukos siurrealistiniame skausmo pasaulyje, mat ten kaip ir neišsitepi tikru skausmu. Skausmas kaip menas yra estetiškas. Kitaip tariant – nepavojingas.

Jokiais būdais nemenkinu Š.Saukos kūrinių, kylančių iš jo paties vidinio skausmo iškankintos sielos. Jis atspindi menininko reakciją į jį supančio pasaulio skaudulius, visų pirma – veidmainystę. Tuo pačiu apsilankymas parodoje yra higieniškas, švarus nuo bjaurasties, nuo nuskendusio ant jūros kranto vaikučio, nužudytų, gyvenimo nespėjusių suvokti vaikų šulinyje, nuo klykiančios iš beprotiškos visų trijų vaikų netekties motinos.

TV kamera be jokios režisūros, be estetiškai pateikto skausmo atspindi jį visame savo brutalume. Tai fiziškai apčiuopiamas siurrealizmas. Tai akimirka, kai į mano namus įsiveržia kito žmogaus tragedija. Aš reaguoju, nes tai joks realybės šou. Tai akimirka, kuri priverčia mane atsipeikėti nuo estetiško paties savęs, norinčio bet kokia kaina atsiriboti nuo skausmo mano kasdienybėje.

                                                                                            Tęsinys lrytas.lt