Ačiū „tautininkams“ už pažadintą visuomenę!

Paskelbta 2012 kovo mėn. 15 d. | 1 koment.

Žymės: tautininkai, eitynės, neonaciai, švęskime leisvę,

Lietuvos visuomenei derėtų  dėkoti Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai ir Tautiniam centrui už  tai, kad po ilgų trejų metų pagaliau pažadino  iš letargo miego  kitaip manančius bent Vilniuje. Laikas atsikratyti moralinio reliatyvizmo. Iš jo kyla nepasitikėjimas valstybe ir savimi kaip piliečiu. Moralinis reliatyvizmas,-  tai principų neturėjimas, arba tų  principų  kaitaliojimas kaip kojinių. Tokiu atveju moralinis reliatyvizmas pradeda lyg vėžys ėsti  demokratijos stuburą.

Žiūrim, ką turim: ministras pirmininkas A. kubilius griežtai pasisako prieš bandymą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo 11-tąją  paversti nesantaikos ir įtampos visuomenėje židiniu,  pabrėždamas, jog „konstitucine teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti negalima naudotis nusikalstamais tikslais: kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą bei diskriminaciją“.

Toliau: Vilniaus savivaldybė pagaliau, po ilgų derybų išduoda Žmogaus teisių stebėjimo institutui leidimą 2000 asmenų dalyvauti eitynėse ”Švęskime laisvę”.

Galiausiai,  - ir tai ypač svarbu, delfi.lt užsakytas ir „Spinter tyrimai“  atliktas tyrimas parodė, kad 44 procentai  Lietuvos gyventojų mano, kad  „tautininkų“ eitynės daro gėdą Lietuvai.

Taip pat  būtina dėkoti  „ tautininkams“ už eilinį kartą atskleistą  skirtumą tarp jų lyg ir politkorektišką kalbėjimą apie meilę artimui tai yra  Lietuvą tik lietuviams ir parodytas tikras užmačias.  Vienas organizatorių Julius Panka  tikino, jog šios eitynės neturi nieko bendro su 2008 metų nelegalia demonstracija, kurios metu buvo nešamos nacių simbolika papuoštos vėliavos, skanduojami antisemitiniai šūkiai. Ar tikrai? Palaukite, bet tarp spalvingų vėliavų plevėsavo ir vienos žiauriausios nacių Vokietijos organizacijos  SS simbolika – svastika ir kaukole,  rasistinis lozungas ”Skinhead už gimtą Lietuvą, rasę ir tautą”, dviprasmiškas šūkis „Lietuva lietuviams“. Dar vienas lozungas turėjo atkreipti pastabų žvilgsnį. Jame buvo įrašyti tik skaičiai  1926. Tie skaičiai yra perversmo  Lietuvoje data. Tai yra minima ta diena, kai Lietuva iš demokratijos virto diktatūra. Šis lozungas pakeitė kitą, dar nešiotą Kaune: „Nei rytams, nei vakarams, Lietuva Lietuvos vaikams“. Ant to  lozungo nupiešti kumščiai, vienodai talžantys komunistų  ir demokratinės ES simbolius. Tad, sprendžiant iš visų minėtų lozungų, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga bei Tautinis centras, netik neatsiribojo nuo rasizmo, nacizmo, bet dar ir garbina diktatūrą. Ar tokios pažiūros neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai?

Niekas eitynių organizatorių nepaduoda į teismą už neapykantos kurstymą, todėl jie ir toliau drąsiai gali sau marširuoti. Juos remiant politiniams marginalams K. Uokai, P. Gražuliui, G. Songailai, R. Ozolui. Gal jie nematė tiesiai virš jų galvų plevėsuojančios SS simbolikos?  Na, o jeigu matė? A. Patackas matė, sakė, kad protestavo, bet simbolika niekur nedingo. Eitynėse be jokios abejonės dalyvavo ir kiekis  dalyvių neturinčių žalio supratimo apie tragišką pasauliui ir Lietuvai  istorinį kontekstą.  Kas pamena, kad naciai planavo lietuvius paversti vergais?

Taip pat reikėtų  padėkoti „tautininkams“  už  tai, kad atskleidė eitynių „Švęskime laisvę“ organizatorių ydingą mąstyseną, organizacinį  silpnumą, įvaizdžio svarbos nesuvokimą. Visų pirma eitynių organizavime ir jų pristatyme visuomenei nedalyvavo nei vienas etninių mažumų atstovas. Kur dingo rusai, lenkai, žydai, baltarusiai ir taip toliau? Ką tai reiškia? O gi mąstymą,  kad tokias pirmas eitynes turėtų organizuoti tik lietuvių kilmės Lietuvos piliečiai. Tai, beje, ne spekuliacija. Tai - faktas. Toks trumparegiškumas yra niekas kita, kaip reveransas rasistams. Taktiniais sumetimais, taip sakant. Kad neturėtų prie ko prikibti, taip sakant. Visviena prikibo. Neva eitynėse dalyvaus gėjai, kad tai gėjų eitynės.  Ir ką daro eitynių organizatoriai? Dievagojasi, kad ne. Ar todėl, pasiklausę propagandos, eitynėse nedalyvavo nei vienas konservatorių politikas?  Kuo grįstas toks atsiribojimas? Socialdemokratų, liberalų sąjūdžio jaunimo atstovai dalyvavo, nors eitynės nebuvo politinės.

Ir todėl šias eitynes, nors ir džiugu, kad pagaliau įvyko, reikia traktuoti tik kaip nedidelį, drovų žingsnį į priekį. . Mat  pirmos tokio pobūdžio eitynės turėjo būti skirtos tam tikros Lietuvos visuomenės dalies pozicijos išraiškai. Trejus metus viešą erdvę ir patriotizmą bei tautinę savimonę buvo uzurpavę kraštutiniai dešinieji. Jie per tuos trys metus beveik sugebėjo  apsimesti  politkorektiškais, todėl jų šūkis „Šiandien gatvė, rytoj – Seimas“ yra logiškas. Jie siekia valdžios. Tokiame fone eitynės „Švenčiame laisvę“ tapo naivia  Kaziuko mugės atmaina. Dirbtinas apolitiškumas čia nei kiek netiko. Savo pozicijos išsakymas nieko bendro neturi su sukastais žandikauliais, auliniais batais ar priešų paieška. Pavyzdžiui, gėjų ir jų rėmėjų demonstracija pavyko kaip tik todėl, kad nebijota aiškiai, spalvomis ir tekstais, savo esybe  pristatyti savo pasaulėžiūrą. Kurios nesigėdijo. Niekas netrukdė eitynėse nešti kelis plakatus su  šūkiais pvz. „Lietuva – Lietuvos piliečiams!“, „Rasizmui ir fašizmui– ne!“ Kitaip tariant, nesinaudojant karingu žargonu aiškiai Lietuvai ir civilizuotam pasauliui parodyti žymios Lietuvos visuomenės dalies antirasistinį, antifašistinį, pilietišką stuburą.

Keli žodžiai apie organizavimą ir įvaizdį. „Tautininkai“ daro įspūdį savo sutelktumu. Demonstracijos, kaip besisuktum, yra pozicijos išsakymas, todėl jos išskaidymas – dvi skirtingos susirinkimo vietos,  buvo  elementari klaida. Pabrėžiu dar kartą, kad šios eitynės vėlavo visus trys metus. Todėl jos turėjo būti pateiktos galingai. Kiekis žmonių buvo pakankamas. Vienu žodžiu, dirbtinis apolitiškumas, mano asmenine nuomone, buvo rimta klaida atspindinti akivaizdžios dešiniojo ekstremizmo grėsmės čia ir dabar  nesuvokimą. Ji tapo tikrove  Švedijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Danijoje. Sprendžiant iš kai kurių ES valstybių vėliavų „tautininkų“ eitynėse, lietuviškais ekstremizmas internacionalizuojasi, o Lietuva virsta vienu iš centru. Todėl siekis  apsimesti  naivuoliu yra ne laiku, ir ne vietoje.

Štai tokiame kontekste ir reikia dėkoti „tautininkams“ už pateiktą mums visiems veidrodį, atskleidusi ir vienų, ir kitų trūkumus. Nuo liberalios demokratijos išpažinėjų stuburo priklausys ar radikalų šūkis „Šiandien gatvė, rytoj Seimas“ taps tikrove.