Žingsnis po žingsnio į nebūtį?

Paskelbta 2017 balandžio mėn. 19 d. | 1 koment.

Žymės: M. Sinkevičius, G. Paluckas, LSDP, rinkimai, pirmininkas

Esu vis klausiamas, kurį kandidatą į LSDP pirmininkus remsiu. Atsakau: Gintautą Palucką. Įdėmiai išklausęs G. Palucko ir Mindaugo Sinkevičiaus debatus nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje, tapo aišku, kad su M. Sinkevičiumi pasikeis komanda, bet partija liks tokia pat nomenklatūrinė ir neoliberali. Tai patvirtina sovietinę nomenklatūrą gynusio Andriaus Palionio ir tos nomenklatūros atstovo Zigmanto Balčyčio parama M. Sinkevičiui. Lietuvai reikia socialdemokratinės partijos, o ne nomenklatūrinės partijos tęsinio, vedančio į niekur.

Ateinantį sekmadienį bus paskelbtas naujas LSDP pirmininkas. Abu kandidatai – ir M. Sinkevičius, ir G. Paluckas – puikiai žino, kad atstovauja dviems skirtingoms LSDP partijos narių nuostatoms apie būtinas partijos išgyvenimui reformas. Viena – ilga ir kankinanti „žingsnis po žingsnio“ taktika, kurią palaiko M. Sinkevičius. Tai reiškia, kad išlieka nomenklatūrinės partijos tradicijos bei jų įtaka bet kokiems politiniams sprendimams. Kita – kardinalus visų LSDP valdymo struktūrų bei komitetų reformavimas, įtraukiant naujus ideologinius žmones. Tačiau kyla vienas esminis klausimas: ar partija turi pakankamai ideologinių socialdemokratų, sugebėsiančių apsaugoti LSDP nuo sunykimo? Tai sužinosime išrinkus naują partijos pirmininką.

Tai, kad partinei nomenklatūrai reikalinga nomenklatūrinė partija ir nomenklatūrinis jos pirmininkas „vardan tęstinumo ir solidarumo“, patvirtina Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis. Jis, pats to nesuprasdamas, savo paramą M. Sinkevičiui išreiškė žodžiais, kurie turėtų tapti sparnuota klasika. Vardindamas M. Sinkevičiaus privalumus, A. Vagonis priduria: „(...) jeigu dar Mindaugui pridėjus Gintauto sugebėjimą taip taikliai ir nuosekliai laikytis socialdemokratijos principų bei žmogišką šilumą – abu geri“.

Kitaip tariant, Rokiškio rajono meras tiesiai šviesiai sako, ką žino visi rimti socialdemokratai, pradedant LSDP garbės pirmininku Aloyzu Sakalu – kad M. Sinkevičius nėra joks socialdemokratas. Jis toks pat eilinis ūkvedys, kaip ir jį liaupsinantis meras. O tokių merų –ūkvedžių, kuriems nė motais jokia ideologija, LSDP partijoje yra ne vienas ir ne du. Gal todėl jų tėvonijose ir bujoja aršios vidinės rietenos dėl valdžios bei nepotizmas, varantis lauk gyventojus iš Lietuvos. Ir gal todėl M. Sinkevičius užsispyręs nutyli būtinybę kovoti su švogerizmu pačioje partijoje bei regionuose.

G. Paluckas, sukdamasis iš padėties, nors ir „sugeba taikliai ir nuosekliai laikytis socialdemokratijos principų“, taip pat dėl taktinių sumetimų apie tas ydas nekalba. Tačiau sutaria su M. Sinkevičiumi dėl jų tvirtų ryšių su senąja partijos nomenklatūra. Abu kandidatai reiškia atvirą ir džiugią pagarbą Z. Balčyčiui, Gediminui Kirkilui, Vilijai Blinkevičiūtei, bet nei vienas – LSDP garbės pirmininkui A. Sakalui. Kandidatas į pirmininkus G. Paluckas mano, kad G. Kirkilas yra visų laikų geriausias LSDP strategas. Kyla logiškas klausimas, kaip su tokiu strategu partija sugebėjo taip sužlugti? O minėti LSDP korifėjai Z. Balčytis kartu su V. Blinkevičiūte tiesiog nusisuko nuo partijos dėl geresnio kąsnio Europos Parlamente.

Tęsinys alfa.lt