Švedijos kovos su pandemija modelis - rusiška ruletė?

Paskelbta 2020 balandžio mėn. 9 d. | 0 koment.

Žymės: koronavirusas, pandemija, A. Veryga. Švedija. A. Butkevičius. modelis

Švedijos kovos su pandemija modelis - rusiška ruletė?

(Straipsnio pabaigoje pokalbis su krizių valdymo ekspertu A. Butkevičiumi. Jis yra Švedijos Karališkosios karo akademijos garbės narys, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą)

Švedijos kovą su koronavirusu kai kas lygina su rusiška rulete. Tuo metu, kai visas pasaulis imasi pačių griežčiausių prievartinio karantino priemonių, Švedija elgiasi kitaip – čia bent kol kas neuždaromos mokyklos, restoranai, kavinės, sporto klubai, neuždraustos būtinos kelionės. Kodėl švedai pasirinko tokį modelį? Ar jis tikrai moksliškai pranašesnis, socialiai humaniškesnis, ekonomiškai pagrįstesnis?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švedai atlieka pavojingą eksperimentą galintį pasibaigti tragišku Italijos ar Ispanijos variantu. Bet galime tik spėlioti. Mat, švedų epidemiologai (ne politikai!) sąmoningai pasirinko kitokį kovos su virusu modelį. Jis iškrenta iš pasaulinio konteksto, bet yra paremtas rimtais argumentais. Štai švedų matematikos profesorius T. Britton teigia, kad matomi susirgimai ir mirčių kiekis rodo, kad nematomų susirgimų yra šimteriopai daugiau. Tai gali reikšti, kad likusiems jokie simptomai nepasireiškia ir mirčių kiekis tokiu atveju yra daug mažesnis. „Šie rodikliai – svarus argumentas prieš visos visuomenės uždarymą. Žinoma, italai su šia išvada nesutiktų“.

Taigi, kuris modelis pranašesnis? Ar priverstinis karantinas, totalus visuomenės funkcijų sustabdymas, o gal teisingesnis yra švedų pasirinkimas? Laikas parodys, neteks ilgai laukti. Anot buvusio Švedijos valstybės epidemiologo Johan Giesecke, tik po dviejų – trijų savaičių bus pasiektas pikas. Tada bus galima tiksliai suskaičiuoti mirusiųjų kiekį: „Visai įmanoma, kad mirs apie pora tūkstančių žmonių. Šiandien, remiantis mirčių kiekiu, negalima lyginti skirtingų kovos su virusu modelių. Tai bus galima daryti gal po kokių metų“. ( Švedijoje gyvena 10,12 milijonų žmonių. 2019 metais Švedijoje mirė 89 000 žmonių arba apie 7,4 tūkst. per mėnesį. Šiuo metu registruotų apsikrėtusiųjų koronavirusu yra 8419 . Mirusių 793. (Balandžio 9 dienos duomenys).

Neišmanant švedų visuomenės, jos demokratinės kultūros ypatumų sunku suprasti, kodėl pasirinktas būtent toks - neprievartinės kovos su koranavirusu modelis. Man pačiam, daug metų gyvenusiam šioje šalyje, toks pasirinkimas atrodo logiškas, nes jis remiasi pasitikėjimu tarp valstybės ir jos piliečių. Valstybė traktuoja piliečius kaip savarankiškas asmenybes, kurios atsakingai priima sprendimus. Gyvenau Švedijoje beveik tris dešimtmečius, todėl žinau, kad šios šalies visuomenėje yra išvystyta demokratiniais pagrindais veikianti organizacijų – bendruomenių kultūra. Švedijoje gyvuoja tūkstančiai įvairiausių nevyriausybinių organizacijų - kultūros, mokslo, švietimo ir kitose srityse. Šiose organizacijose siekiama priimti sprendimus konsensuso pagrindu. 71-eri socialdemokratų solidarumu grįsti valdymo metai davė rezultatų – pasitikėjimas valstybės institucijomis čia yra vienas aukščiausių pasaulyje. Tai faktai, leidžiantys geriau suvokti nestandartinius Švedijos lyderių sprendimus pasaulinės grėsmės - koronaviruso pandemijos akivaizdoje.

Galima, žinoma, pateikti aibes neigiamų pavyzdžių iš socialinio švedų gyvenimo, bet niekas nenuneigs to, kad švedų visuomenė iš esmės yra laisva nuo nepilnavertiškumo kompleksų. Valstybė su savo piliečiais bendraujanti prievartos ir bauginimo kalba paprasčiausiai būtų nesuprasta. Nesenas pavyzdys: kai Švedijos vyriausybė balandžio 3 dieną pareikalavo neeilinių įgaliojimų trims mėnesiams, Riksdag’as savo ruožtu pareikalavo veto teisės vyriausybės sprendimams.

Taigi, pasitikėdama bendrapiliečių sąmoningumu, Švedijos visuomenės sveikatos tarnyba (folkhälsomyndigheten) nusprendė vengti prievartinio karantino. Čia esminis žodis „patarimas“. Užuot duodama griežtus nurodymus ir grasindama baudomis, valstybė pataria piliečiui vienaip ar kitaip elgtis. Šis modelis reikalauja nekonfliktinio valdžios ir piliečių santykio, kuris paremtas specifine švediška problemų sprendimo kultūra. Kai eilinis pilietis nelaikomas nepakankamai išmintingu, infantilu, net galimu nusikaltėliu, kurį reikia versti, kuriam reikia grasinti, bausti.

Dar daugiau pasitikėjimo suteikia profesionalai lyderiai. Švedijos visuomenės sveikatos tarnybos vyriausiasis valstybės epidemiologas - medicinos mokslų daktaras, filosofijos magistras Anders Tegnell. Tai profesionalas turintis didžiulę epidemijų ir jų sukeltų krizių valdymo patirtį. Jo, gydytojo, specializacija yra infekciniai susirgimai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nurodymu jis dirbo Afrikoje, kai vyko kova su Ebolos virusu. A.Tegnell - buvęs Švedijos Socialinių reikalų valdybos statistikos departamento bei Užkrečiamų ligų instituto direktorius. Jis taip pat yra Švedijos Karališkosios karo akademijos tikrasis narys. Antraip nei SAM ministras A. Veryga, Anders Tegnell nelaksto po Stokholmą apsirėdęs karine uniforma. Net duodamas interviu spaudai švedų vyriausiasis epidemiologas išlieka kuklus ir dėvi paprastą megztinį.

Švedijos kovos su virusu modelio pagrindas – pasitikėjimas piliečio sveiku protu. Žinoma, galioja atitinkamos rekomendacijos, „patarimai“ - pavyzdžiui, vienoje vietoje susiburti ne daugiau kaip 50-čiai žmonių. Apie atvykusiųjų ar sugrįžusiųjų į Švediją prievartinį uždarymą (juo labiau kartu su galimai užsikrėtusiais) negali būti net kalbos. Anot švedų specialistų, pradinių mokyklų uždarymas ir po to veiklos atnaujinimas, sukeltų naują pandemijos bangą. Be to, vaikai nėra taip stipriai pažeidžiami, kaip suaugusieji. Sutrikęs švietimas ir nutrūkusi tėvų darbinė veikla pridarytų daugiau žalos nei tie atvejai, kai vaikai „parneštų“ virusą namo. Nepamirškime ir to, kad Švedijoje niekuomet jaunos šeimos negyvena su savo senstelėjusiais tėvais. Taigi, švedų epidemiologai didžiausią dėmesį skiria tik susirgusiems ir priklausantiems rizikos grupei – juos ir nuspręsta testuoti.

Pokalbis su Audriumi Butkevičiumi.

A. V. Žinau, kad esate Švedijos kovos su koronavirusu modelio šalininkas. Kokie Jūsų argumentai?

                                                                                             Tęsinys delfi.lt