Susisiekite su manimi: arkadijus@vinokuras.lt
Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras - Užrašas
Blogas » Ar prezidentas G. Nausėda planuoja Konstitucinio Teismo kontrolę?

Ar prezidentas G. Nausėda planuoja Konstitucinio Teismo kontrolę?

Paskelbta 2021 birželio mėn. 11 d. | 0 koment.

Žymės: , , ,

Stebint antikonstitucines tendencijas dešiniųjų radikalų tarpe, girdint, kaip prezidentas G. Nausėda skaito Konstituciją taip, jog ši atitiktų jo neo konservatizmui, Lietuvos Konstitucinis Teismas lieka vienintelė nepriklausoma vakarietiškos demokratijos ginimo institucija nepasiduodanti politikų įtakai. 

Prezidento skiriamas asmuo KT pirmininko postui - Danutė Jočienė, sprendžiant iš kai kurių jos atskirųjų nuomonių neturi demokratinių vertybinių nuostatų, bet su kaupu - konfliktinę, skandalingą asmeninę charakteristiką. Tai matosi iš viešų dokumentų - jos kolegių kreipimosi į KT vadovą ir kitų šaltinių. Ar institucijai, šiam asmeniui tapus KT pirmininke, nekils grėsmė  prarasti nepriklausomybę nuo politinių įtakų? Ar dėl nederamų asmeninių savybių KT nenugrims į vidines rietenas?

Anot buvusio KT pirmininko Dainiaus Žalimo, Konstituciniam Teismui pirmininkaujantys asmenys turi išpažinti demokratinės vertybes, likti nepriklausomais ir būti nepriekaištingos asmeninės charakteristikos, gebėti konstruktyviai, pagarbiai bendrauti: „Tikiuosi, aukštas pasitikėjimo KT lygis bus išlaikytas. Žinoma, jei priimant sprendimus nebus populistiškai dairomasi į šonus, ką pagalvos kiti, jei nebus koordinuojami sprendimai siekiant teisingumo sąskaita apginti išskirtinai korporatyvinius interesus, jei nebus sugrįžta prie draugystės su posovietinės erdvės autoritariniams režimams tarnaujančiais kvazi-teismais“. (D. Žalimas, FB, 2021 gegužės 30 d.). Deja, skaitant viešą informaciją, kalbantis su D. Jočiene pažįstančiais žmonėmisnori nenori kyla abejonės dėl  kandidatės į KT pirmininko postą gebėjimo išlikti objektyviai.

Jau vien tik pasigilinus į D. Jočienės tapimą EŽTT teisėja 2004 m. epopėją, kyla klausimas, kokiu pagrindu Rusijos delegacija, kuri paprastai daro viską, kad kištų pagalius į ratus Lietuvos kandidatams į svarbias tarptautines institucijas, staiga, anot Seimo nario E. Zingerio, sutiko paremti D. Jočienės kandidatūrą? Pasirodo, pasakoja buvęs studentas nenorintis viešintis, dar dėstydama VU Teisės fakultete D. Jočienė įvardijo NATO įsikišimą į Jugoslavijos konfliktą pagaliau taip nutraukus žiaurų karą, etninį valymą ir t.t., kaip agresiją prieš Jugoslaviją. JAV, jos supratimu, taip pat tapo agresoriumi prieš Afganistaną ir Iraką.

Jeigu tai tiesa, tai suprantama Rusijos parama jos asmeniui, o ne kitiems dviem kandidatams, kurios teikė Lietuva. Kitas šaltinis jau pačiame KT, teigia, kad D. Jočienė neigiamai atsiliepia apie sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Anot to paties šaltinio, 2019 metais Baltarusijai minint Konstitucijos 25- metį, D. Jočienė šia proga siūlė, vardan gerų santykių su Baltarusija, Lietuvos Konstitucijos Teismui siųsti į Baltarusiją delegatus. KT visiškai pagrįstai šio patarimo atsisakė, bet ne Latvija. Jos dalyvavimas buvo panaudotas A. Lukašenkos režimo kaip “demokratinės Baltarusijos valstybės” patvirtinimas.

Profesiniame kontekste pastebima D. Jočienės meilė atskirąjai nuomonei, kuri neretai pateikiama be jokios būtinos rimtos argumentacijos, bet aiškiai rodančias jos populistines – dešiniąsias politines nuostatas. Pavyzdžiui, kalbant apie KT išvadą dėl merų rinkimų, kuriai pritarė konstitucinės teisės ekspertai, kaip antai V. Sinkevičius, E. Kurys ir kiti, D. Jočienės atskiroji nuomonė yra išskirtinė šiuo požiūriu: joje nėra išdėstyta jokių argumentų, kodėl ji nesutinka su KT nutarimu, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Ji neatsako nieko į KT argumentus, neišdėsto savo alternatyvios pozicijos, tik pareiškia, kad reikėjo bylą spręsti kitaip. Tad peršasi mintis apie politikavimą prisitaikant prie prezidentūros užsakytų visuomenės nuomonės apklausų.

Panašios atskirosios nuomonės iš esmės turėtų diskredituoti pačią teisėją ir atskirųjų nuomonių paskirtį, kai jos naudojamos tik politiniams balams užsidirbti. Anot teisės ekspertų, skaitant atskirasias nuomones susiklosto įspūdis, kad D. Jočienė negeba deramai formuluoti konstitucinių argumentų, pataikauja politikams, teismų klaniniams interesams ir visuomenės nuomonei, t. y. turi savybes, netinkamas vadovauti nepriklausomam konstituciniam teismui. Yra reali grėsmė, kad jai vadovaujant KT priiminės ne teisiniais argumentais grindžiamus, o populistinius sprendimus, pasiduos politiniam spaudimui.

Kitoje atskiroje nuomonėje dėl teisėjų imunitetų D. Jočienė laikosi nuomonės, kad teisėjai yra išskirtinė visuomenės kasta, kuriai turi būti taikomi visiškai kiti kratų ir kitų procesinių veiksmų standartai, nei paprastiems piliečiams. Iš nuomonės matyti jos užuojauta teisėjams, persekiojamiems dėl korupcijos, taip parodant tam tikrą solidarumą su LAT pozicija, jog kratoms pas teisėjus daryti reikia Seimo sutikimo, kas padarytų neįmanomą kovą su korupcija.

Ji mėgina teigti, kad turi būti tokių atvejų, kai vis dėlto krata pas teisėjus dėl jų ypatingo statuso būtų neįmanoma be išankstinio Seimo sutikimo. (Remdamasi ta pačia savo atskirąja nuomone D. Jočienė bando apginti Seimo narį Puidoką, kuris atsisakė paklusti STT pareigūnų nuorodai pateikti reikalaujamus dokumentus bet trukdė atlikti kratą jo kabinete. Jo padėjėjas kaltinamas pasiūlius 50 000 kyšį kitam Seimo nariui).Nuoroda čia.

Pavojingas teisėjos, kandidatuojančios į KT pirmininko postą, populizmas kelia grėsmę sprendimų objektyvumui. Kalbant apie pensijų kaupimo bylą, atrodo, kad jos atskira nuomonė buvo nulemta asmeninių naudos argumentų. Priešingai kitoms savo atskirosioms nuomonėms, teisėja čia mėgina veikti aktyvistiškai ir griauna visą pensijų kaupimo sistemą, ypač tokiu argumentu, kad turėtų būti sudaryta galimybė bet kada atsiimti lėšas iš pensijų kaupimo sistemos siekiant jas naudoti asmeninėmreikmėm.

Asmeninės KT pirmininko savybės ir elgesys turi būti nepriekaištingi. Tačiau skaitant viešą informaciją akis bado D. Jočienės siekis kuo mažiau dalintis informaciją apie savo asmeninį gyvenimą. Wikipedia puslapyje apie D. Jočienę nėra nieko apie jos asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Tai nėra atsitiktinis dalykas patyrinėjus įrašų istoriją (joje atsispindi visi ankstesni 2007 m įrašai), viskas apie asmeninį ir šeiminį gyvenimą buvo ištrinta. Galiu spekuliuotikad galimai dėl D. Jočienės grasinimų Wikipedia įrašų apie jos asmeninį autoriams.

Tačiau įrašų istorijoje galima rasti informaciją Lietuvos ryto publikacijose  Anot lrytas.lt (2007 m.) dar būdama pirmoje santuokoje artimai bendravo su kitu garsiu tuo metu vedusiu asmeniu A. Raslanu, o kai susituokė su juo, slėpė antrą santuoką. Beje, abi santuokos buvo nutrauktos jos sutuoktinių iniciatyva dėl jos kaltės, ką ir rodo teismo byla. (Vilniaus apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis), vėliau keičiant santuokos nutraukimo pagrindą ir skyryboms trunkant keletą metų. Ir ne, skyrybos nėra jokiais būdais nusikaltimas, bet logiškai kyla klausimas, kokiu pagrindu viešas asmuo, kandidatas į tokį svarbų valstybei postą nutyli dalį savo biografijos?

Kad D. Jočienė turi rimtų problemų su pagarbos stoka sau ir savo kolegoms, bei negebėjimą save kontroliuoti rodo jos sukeltas skandalas viešoje vietoje - restoraneIš esamų dokumentų (kreipimosi į KT vadovus) ryškėja tokia istorija: D. Jočienė, bendraudama su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininke J. Malijauskiene, yra vykdžiusi išpuolius prieš kitas šio teismo teisėjas – Violetą Balčytienę ir Rasą Ragulskytę-Markovienę. Nusileista iki tokio lygio, kad D. Jočienė sukėlė restorane skandalą puolusi garsiai aiškintis santykius su Rasa Ragulskytę-Markovienę. Kitas dokumentas rodo, kad D. Jočienė taip pat skleidė informaciją apie teisėjos Violetos Balčytienės negalią, nedarbingumą. D. Jočienė šia asmeninę teisėjos informacija pateikė tarptautinei organizacijai EJTN (Europos teisininkų apmokymų tinklas) siekdama atšaukti V. Balčytienės dalyvavimą mokymuose Barselonoje 2020 metais.

Supratote? Žmogus apkalbinėja savo kolegas tarptautiniuose forumuose. Dėl šio įvykio taip pat buvo kreiptasi į KT vadovą ir, reikia pabrėžti, kad šis kreipimasis yra pirmas tokio pobūdžio Konstitucinio Teismo istorijoje. Teisėja Violeta Balčytienė prašė įvertinti ar D. Jočienės elgesys atitinka etikos standartus. Ar gali būti, kad dėl savo asmeninių savybių D. Jočienė, po EŽTT teisėjos karjeros pabaigos, nebuvo priimta atgal į VU Teisės fakultetą?

Pabaigai: niekada nesidomėjau D. Jočiene, išskyrus atvejais, kai dėl jos kai kurių atskirų nuomonių kildavo šurmulys. Pvz. jai būnant EŽTT teisėja 2009 metais ji ir jos kolegos bandė uždrausti kryžius Italijos mokyklose. Italija atsisakė tai padaryti.

Pradėjau domėtis D. Jočiene, nes visgi renkame ne kolchozo, o Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininką. Esminis reikalavimas – nepriekaištinga reputacija ir atsidavimas demokratinėms vertybėms.

Mano nuostabai, susipažinus su visa esama lengvai prieinama informacija, išvada peršasi vienintelė – ačiū, nereikia. Logiški klausimai kyla savaime: kodėl aš, pilietis, turėčiau pasitikėti asmeniu tokia charakteristika užimsiančiu viena aukščiausių postų valstybėje? Ar prezidentas G. Nausėda, turėdamas naujausias visų Lietuvos saugumo institucijų surinktas informacijų santraukas kas rytą ant savo stalo, nesugeba lengvai ir nemokamai surinkti viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie asmenį, kurį jis ruošiasi skirti Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininku? Institucijos, kurios pagrindinė užduotis ir atsakomybė ginti demokratinės Lietuvos santvarką išliekant nepriklausoma nuo politinės konjunktūros? Negi Lietuvoje nėra tikrai nepriekaištingos reputacijos profesionalų? Nebent prezidentas planuoja kontroliuoti KT bet kokia kaina, kuri, D. Jočienei tapus KT pirmininke, taptų aukščiausia bet kada sumokėta demokratinės valstybės vadovo kaina už asmeninių interesų įgyvendinimą.

PS. Šaltiniai, dirbantys su nacionalinio saugumo temomis,  teigia, kad:

„2002 m. gruodžio 18 d. LR Vyriausybė Danutę Jočienę paskyrė Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme. Ją tada rėmė Artūras Paulauskas, kurio partija tada valdė Teisingumo ministeriją. 2004 m. sausio mėnesį Rolandas Paksas savo dekretu be kitų 2 kandidatūrų į Europos žmogaus teisių teismo teisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Bieliūnas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius) pateikė ir D. Jočienės kandidatūrą ( labai neiprasta- ji buvo tik 34m.) Sprendimą dėl kandidatūros turėjo priimti Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja. Nors Lietuvos delegacija rėmė E.Bieliūno kandidatūrą, itin aktyviai už D. Jočienę lobino Rusijos delegacija, kurios sudėtis buvo skaitlingesnė.. Balsavimo metu Rusija ir jos satelitai parėmė D. Jočienės kandidatūrą ir ji įveikė E. Bieliūną. Tai įvyko 2004 metų balandžio pabaigoje. Ji atvirai vedė konsultacijas su Rusijos delegacija. 2017 m. kai Lietuvos KT siūlė įtraukti Rusijos KT į sankcijas dėl Krymo, ji buvo vienintelė, kuri tam prieštaravo. Panašu į ilgalaikį Rusijos mažiausiai įtakos agento kultivavimą. Čia jau net ne vertybinė pozicija.“.


Publikuoti komentarą

Komentarai

Šiame puslapyje komentarų dar nėra.

 
Archyvas
© Arkadijus Vinokuras, 2011 - 2021 | www.vinokuras.lt | Web Sprendimas: ATO.lt design