Žodžiai palieka lūpas
nereikalingi atributai
metu šalin
paverčiu glostančiomis galūnėmis
ištirpdau
tada
jos akys
mano
tampa vienu
tampa nieku
tampa tikrovės kaliniais
aistringų svajonių didvyriais

aš sklandau
mes abu sklandom
kas sau
be prisilietimo
drėgnos lupos
formuoja žodžius
draskau į beverčius skutus
jų dvasia - vilioja
nuskaudina
kerais pradangina
nuobodžius nuovokos išmislus

ji atsiduoda
spraudžiasi į mane
mes svaigstam
neprisilietę
skausmingas malonumas
ją - aš myliu
ji taip pat
savo silpnybę
besąlygiškas atsidavimas
aistros šaltinis
jos kūnas
įkaites
apgaubtas mano balsu
įsuptas mano artumu...
atsargiai eina ji pas kitą