Man 22, jai – 42 ir ji ištekėjusi. Man gera. Bet kas manęs laukia?

Atsakymas:

Kol abiems gera – jokių problemų. Kol, žinoma, nepradedi mąstyti „O kas po to?“. Jūs, pagaliau, šito ir klausiate.  Nematau reikalo kalbėti apie Jūsų meilužės pasirinkimo priežastį  turėti 20 metų jaunesnį meilužį. Nes Jūs klausiate, kas laukia Jūsų....  Atsakysiu: Jūsų laukia problemos. Pirma tokia egzistencinė vyriškumo kontekste - neišmoksite siekti nepriklausomos moters.  Jos yra tikras iššūkis vyrui. Ją reikia mokėti patraukti, sudominti, paguldyti į lovą. Bet ne tik. Paguldyti į lovą tik viena ir  net ne svarbiausia užduotis. Svarbiausia yra paguldžius ją į lovą, ją ten ir išlaikyti. Savaime aišku, turiu omenyje ne tik lovą. Turiu omenyje ilgalaikius santykius. Kovojant už nepriklausomos moters dėmesį vystosi ir vyro pasitikėjimas savimi. Savimi nepasitikintis vyras sunkiai išsikovos moterį. O ir moteris vargu ar norės pradėti santykius su tokiu vyru. Tai pamatiniai instinktai, kurių neužgniauši.

Tuo tarpu ištekėjusi ir dar daug vyresnė moteris jaunam vyrui nėra joks iššūkis. Aibė ištekėjusių moterų nepatenkintos savo vyrais. Todėl jų suvedžiojimas joks sportas. Tiesą sakant, visai atvirkščiai. Neretai joms yra sportas suvedžioti jauną vyrą. Jaunam vyrui toks patogumas sudaro „mamos“ sąlygas. Jis gali ateiti ar išeiti kada nori be jokių įsipareigojimų.

Na, o jeigu tie santykiai jau emociškai tapo rimtais? Tai, savo sūnui pasakyčiau:  gerbiu tavo jausmus, bet kartu su mylima moterimi, jeigu ji dėl tavęs išsiskirtų,  dar pasirodys ir jos trys vaikai. Nori nenori, tau teks dalintis jos problemomis, kurios užgoš tave patį. Ar tavo amžiuje tau reikia tokių problemų? Tu juk tik pradėjai gyventi...“.

Manau, Jūsų klausimas organiškai kyla iš instinktyvaus supratimo jog tokie santykiai niekur, išskyrus į problemas, neveda. Savo sūnui patarčiau šiuos santykius užbaigti kuo greičiau.  Pagalvokite apie tai.