Sutikau vyrą su kuriuo patiriu ne tik stebuklus gyvenime, bet ir lovoje. Mylimasis savo ruoštu man nuolat akcentuoja, kad esu jo išsvajotoji deivė. Ir apskritai, seksas yra loterija: du žmonės atskirai gali jį dievinti, o kartu nepasiekia aukštumos. Atrodytu, net dievai mums gali pavydėti! Tačiau vienas 'bet' : kad ir kaip gražiai, subtiliai ir net atvirai iš savo brangiausiojo bandyčiau išpešti nors mažytę užuominą apie jo seksualines fantazijas, jo troškimus, kaskart atsakymas būna tik vienas: man su tavim visaip gerai. Na taip, kurgi  ne! Kai visada 'karnavalą' ruošiu aš? Kaip jau minėjau, esam pakankamai atviri, ir ne kartą esu apie tai užsiminus savo vyrui. Tačiau niekas nesikeičia ir.. lašas po lašo ir akmenį pratašo. Kodėl visą laiką naujovių iniciatore turiu buti aš? Nauji seksualūs atributai, naujos pozos, nauja erdvė -viskas mano dėka, o malonumu viršūnę pasiekiam abu. Kaip jau minėjau, vyras neslepia, kad jam tai patinka, ir mane įvertina. Tačiau jis primena išpaikintą sultoną iš turkiškų pasakų, vis laukianti naujos pasakos. O aš tuo tarpu nerimstu: kodėl vien tik aš? Esu karta skaičiusi straipsnį, kad pasitaiko vyrų, kurie sutikę savo idealią meilužę, išsigąsta. Ar gali mano atveju buti panašus atvejis? Kaip man praverti jo fantazijų vartelius? Kaip man sužadinti jo norą dalintis ir pademonstruoti tai? Ar gali vyras bėgti nuo savo svajones?

Atsakymas:

Pradėsiu nuo paskutinio Jūsų klausimo. Ne tik vyrai bėga nuo savo svajonių. O dėl egoizmo lovoje  kai vienas pastoviai stengiasi, o kitas pasyviai laukia išties yra pakankamai dažnas reiškinys. Ir problema. Nežinant Jūsų vyro nuomonės šiuo klausimu, lieka tenkintis Jūsų nuomone.  Rašote, kad vyras džiaugiasi Jūsų pastangomis, jas įvertina. Tačiau pats iniciatyvos nerodo. Pabandykime atsakyti į kelis klausimus: ar jis pasyvus iš prigimties? Gal Jus jį atpratinote nuo iniciatyvos pastoviai rodydama ją pati? Gal jis dėl kažkokių psichologinių ar tradicinių priežasčių mano,  kad taip ir turi būti.  „Moteris turi patenkinti vyrą visame kame“ auklėjimas yra įsišaknijęs giliai patriarchalinėse visuomenėse.  .

Pakalbėkime apie Jūsų norą imtis iniciatyvos. Viena vertus, puiku, kad nebijote eksperimentuoti, siekti atsinaujinimo seksualiniuose santykiuose. Šito nedaro daugelis moterų ar vyrų Lietuvoje. Todėl ir bėgama į kairę ir dešinę. Ten lengviau, nes nereikia dėti emocinių pastangų, nereikia dalintis  kasdienybe, kur vaikai ar kitokie „trikdžiai“ jeigu sąmoningai jų nekontroliuosi,  tampa didžiule našta, naikinančią bet kokį seksualinį geismą.  Noru pasakyti, kad gal Jūsų pastovias iniciatyvas skatina...  baimė? Pavyzdžiui, baimė netekti vyro. Ar Jus užtikrinta savo vyro jausmais Jums? Jeigu ne, tai nesąmoningai  bandote pati viena gelbėti padėtį.

Taigi, vyras lovoje, saugioje lovoje – noriu pabrėžti, tampa tinginiu ir egoistu. Jam kovoti už „grobį“ nebereikia. Net jeigu, Jūsų žodžiais šnekant „visą „karnavalą“ ruošiate Jus ir tik Jus, tas karnavalas galiausiai pradės įkyrėti. Siūlau Jums kurį laiką niekuo nesiimti, nerodyti jokios iniciatyvos. Meskite jam iššūkį kardinaliai kitokiu elgesiu. Turėkite kantrybės ir daug kas paaiškės.