Įsigijau  problemą, kurios nesitikėjau: pamilau  sūnaus žmoną. Ji, mano nuostabai, man neabejinga. Mes apie tai kalbėjomės. Mano amžiuje turėčiau žinoti, kaip elgtis, bet nėra taip paprasta. Kuo toliau, tuo greičiau prarandu pusiausvyrą. Tiesiog noriu pasidalinti savo problema. Man 65 metai, sūnus ir jo žmona per pus jaunesni. Jis darbo reikalais dažnai ilgesniam laikui palieka namus. Esu pensininkas, našlys, prižiūriu anūką. Tokia nemaloni padėtis.

Atsakymas:

Dėkui už atvirumą. Tokių atvejų nėra daug, nes apie juos nekalbama viešai. Tai, kad man rašote, rodo Jūsų norą...  pasidalinti šia žinia su sūnumi?  Bet kuriuo atveju, Jūsų pasakojimas tiktų rimtam romanui, dramai, gal net su nemalone  baigtimi vienai iš pusių.  Gali būti ir visai atvirkščiai. Žmonės nėra visiškai  racionalūs padarai, todėl prognozuoti mūsų, žmonių elgesį nėra labai jau lengva. Pabandykime  įvardinti pagrindinius problemos aspektus, kurie,  mano manymu, yra šie: moralė, atsakomybė, baimė, santykiai tarp Jūsų sūnaus ir jo žmonos.

Visų pirma dilema moralinė:  konkurentas ne svetimas, bet nuosavas sūnus, kuriam pats niekada nesitikėjote iškrėst tokią šunybę. Atsiriboti nuo savo vaikų neįmanoma, tai reiškia, kad nėra galimybės pasakyti sūnui, kad nenori jo, nei iš šio, nei iš to, matyti.  Juolab, kad mylite šiuo atveju trys asmenis: sūnų, jo žmoną ir anūką. Tiesa yra ta, kad mes mūsų vaikams visada liksime tėvais, kaip ir jie – mūsų vaikais. Tai, kad Jūs jaučiatės negerai, nepatogiai, rodo, kad dar su sąžine ir atsakomybe nesusipykote. Todėl leiskite Jums priminti ir patarti remtis tėvo vaidmeniu. Tai ir yra tas ramstis, kuris Jums leis teisingai išspręsti dilemą.  Supratus tas priežastis, kurios Jums kužda elgtis neatsakingai, užgniaužti savyje geismą ir padėti tašką. Kartoju, remkitės į tėvo vaidmenį ir atsakomybė organiškai suteiks Jums jėgų ataušinti savo paties ir sūnaus žmonos emocijas.

Apie baimę. Žinote, šiuo atveju baimės jausmas kyla iš vienišumo. Esate našlys. Manau, kad gyvai esant Jūsų amžinatilsį žmonai, šito įvykę nebūtų. Sprendžiu, nors galiu ir klysti, kad iš namų retai beišeinate, o jeigu ir išeinate, tai tose vietose, kuriose apsilankote nepriklausomos moters nesutinkate. Nežinau, kada tapote našliu.  Gal nesenai ir tokiu būdu bandėte ieškoti sau atramos, paramos. O gal ir senai.  Vienišumą iškęsti nelengva.   

Ir pabaigai: tiesa sakant, nesvarbu, kas vyksta tarp Jūsų sūnaus ir jo žmonos. Akivaizdu, kad ne viskas sklandu. Tačiau Jums pačiam nederėtų naudotis proga. Juo labiau turite jausti atsakomybę ne tik prieš sūnų, bet ir prieš anūką.  Palengvinsite sau,  jeigu tuojau pat nutrauksite  skausmingas  emocijas paprašęs sūnaus žmonos, eilinį kartą  palikus Jums anūką, tuojau pat išeiti, nelikti kartu su juo ir Jumis.  Sėkmės.