Laba, diena.  Norėjau paklausti, ar atsižvelgiant į vyro charakterio tipą skiriasi jo poreikis erotikai? Ar meno, lakios vaizduotės ir plačių pažiūrų žmogui erotinės preliudijos prieš patį aktą yra svarbesnės, nei , tarkim, praktiškam, žemiškam vyrui, kurio visa romantika pasireiškia vieną kartą per metus, kai gimtadienio proga įteikia puokštę gėlių? Nes man atrodo, kad maniškiui nieko nereikia. Tik paties sekso. Gal aš klystu?

Nėra vienareikšmio atsakymo. Kitaip visos moterys tekėtų už menininkų, o verslininkai taptų tų moterų meilužiais “ iš piniginio reikalo“. Juokauju. Jeigu, kalbėdama apie plačių pažiūrų vyrą Jus turite omenyje jo sugebėjimą atsikratyti vidinių jį galimai varžančių kompleksų, tai taip. Vyrai verslininkai paprastai „aria“ ir po penkiolika valandų per dieną.  Darbas nuo „8 iki 5“ jį išsekina ir, grįžus namo, nieko daugiau nesinori. Kokių plačių pažiūrų vyras jis bebūtų. Žinot, bendrauti reikia mokytis. Iš chaotiško gyvenimo būdo kyla tik chaosas. Jeigu tas menininkas taip ir liks niekieno nepastebėtas, tai jus tiesiog trokšite ramaus, praktiško vyro. Noriu teigti, kad ir tokį galima „išmokyti“ erotikos meno.  Rašau kabutes, todėl, kad pasikalbėjus pora kartų su tokiu vyru, jus nustebsite pamačiusi, kaip jis puikiai viską supranta. O jeigu nesupranta ir nori tik sekso, tai pasiskaitykite mano patarimą viršuje. Antikos komedijų rašytojas Aristofanas parašė pjesę „Lisistrata“. Joje moterys atsisako mylėtis su vyrais, nes jie vis kariauja nepalikdami laiko savo moterims. Žinoma, vyrai nustojo kariauti. Erotika – tai yra išprusimo reikalas. O seksu gali užsiimti bet kas.