Norėjau sužinoti jūsų nuomonę apie musulmonių moterų dėvimus drabužius, kurie dengia visą kūną ir net veidą. Kai kur, tiesa, užtenka skarelės ant palukų ir tokių drabužių, kurie dengia pečius bei kelius. Įdomu, kad anksčiau Lietuvoje ištekėjusios moterys turėdavo būtinai prisidengti plaukus, nes vaikščioti vienplaukei - nepadoru. Ir sijonai jų tikrai ne super mini būdavo. Tai va, labai įdomu, kur slypi seksualumas - atvirai rodomame kūne ar atvirkščiame variante - kai vietos palikta tik vaizduotei? Ir kas labiau traukia vyrus bei kodėl?

Atsakymas:

Kiek moteris apgaubta skarelėmis ir drabužiais ar tiesiog čadromis musulmonų šalyse, priklauso nuo tos šalies politinės sistemos ir kaip griežtai jos politiką veikia tradicijos ar religinės  tos šalies institucijos. Bet kuriuo atveju, parodyk čadros apgaubtos žmonos vyrui šiuolaikinę vilnietę ir jis, iškišęs liežuvį, išvirs iš koto. Ir ne tik ištekėjusios lietuvės pagonės dengėsi visą kūną drabužiais, bet ir Viktorijos laikų moterys. Bet tai neapsaugojo visuomenės (nei musulmonų, nei krikščionių, nei žydų) nuo paleistuvavimo. O  svarbiausia – neapsaugojo nuo moterų siekių atsikratyti  vyrų diktato. Tegul ką nori sako pačios čadromis užsivilkusios musulmonės, bet mūsų vakarietiško laisvės ir lygiateisiškumo supratimu tai yra niekas kita, kaip  pati tikriausia moters priespauda ir žeminimas.  Seksualumas nėra bausmė, nėra nuodėmė, kurios reikėtų baidytis kaip pasiutusio šuns.

 Na, o  kraštutinumai nėra labai jau siektini dalykai. Bet jie traukia akį ir kelia emocijas. Pavyzdžiui, galima apgaubti moterį ilga, prie kūno prigludusia suknia, bet palikti nuogus pečius ir efektas bus nepakartojamas. Kitaip tariant, mūsų, vyrų, akis traukia ryškumas, formos, o ne maišu apmautas sutvėrimas. Tada nieko kito ir nebelieka, tik pasikliauti vaizduote. Tačiau tai pavojinga. Nes paleidus vaizduotės vadžias, o lūkesčiam iškilus virš Eifelio bokšto, ateina susidūrimo su tikrove akimirka, po kurios lieka gilus nusivylimas.