***

Kas ta  atgijusi vasara, be tavo akių šilumos?

Kas tie žalumoje gelsva pasidabinę rapsų laukai

Kai mėnulis lange pasigenda tavo veido?

Nėra tavęs mano prisilietimui

Nėra tavęs mano glėbyje

Nėra manęs tavyje

Negirdžiu tavo ramaus alsavimo

Neturiu tavęs šalia nugrimzdusios,

Ištirpusios sapnuose, nors rankomis,

rankomis už mane kaip už inkaro besilaikydama,

žinai, kad sugrįši saugi, lyg ryto žara

Šypsodamasi ….

Šviesiausia diena tampa prieblanda,

saulėtekis - saulėlydžiu

dar nespėjus atsipeikėti nuo bemiegės

svetimos, nesvetingos nakties

Ką sako vaivorykštės po netikėto vasaros lietaus?

Per atstumą tavo balso negirdžiu,

Išgirst, suprast, negaliu, nes tavęs nėra šalia

tavo žodžių viską išaiškinančiu vien tik man,

vien tik man skirta ir pilną lūkesčių atsidavimo kalba…..

Kas ta vasara be tavęs….