Ir vėl! Ir vėl Kalėdos! „Laikas lekia kaip pasiutęs aeroplanas“, – pasakojo savo anekdote maestro Danielis Dolskis kažkur apie 1920-ųjų metų vidurį. Šiandien negaliu jam nepritarti. Tik sąlygos daug painesnės. Moterims. Emancipacija užvaldė pasaulį, įsiskverbė į kiekvieną intymiausią kampelį. O svarbiausia – ir vyro vaidmuo nebe tas. Turiu omenyje ne aiškiai išreikštą juodai baltą vyriškumą, kai visi vyrai nešiojo ūsus, katiliukus, pomada tepė plaukus, šveitė batus, rūkė cigarus, rinkosi vyrų klubuose (tikrų vyrų klubuose) ir apskritai buvo daug karingiau nusiteikę. Pamenate? „Žengia pulkas linksmai / Tvirtai mušdamas koją / Su daina džiaugsmingai / Visą kelią žingsniuoja. / O gražuolės toli / Švelniai rankomis moja / Akys blizga linksmai / Širdys plaka karštai / Jos mylės amžinai.“

Apie tokius vyrus, matyt, nebuvo sunku svajoti, nes balti žirgai buvo balti žirgai, o ne balti „Rolls-Royce“, kurių šiandieninėje Lietuvoje kažkodėl nesimato. Tai juk turi kažką reikšti. Ir reiškia. Kad Lietuvoje yra vyrų (net ir turinčių marias pinigų), turinčių apgailėtinai blogą skonį. O kuri save gerbianti moteris svajoja apie kičinį vyrą? Kita vertus, gal tokį ir neblogai turėti, nes bet koks blizgutis Kalėdinei dovanai suteiks džiaugsmo lyg kokiam kūdikėliui.           

Suprasti šiuolaikinį vyrą yra ne ką lengviau nei šiuolaikinę moterį. Juk nesi garantuota, kad vieną rytą jo nepamatysi besimatuojančio tavo sijoną, o lovoje besielgiančio lyg moteris. O ką jau kalbėti apie kalnus vyriškos parfumerijos! Tokią brangią, kad be pipetės neapsieisi. Drabužiai? Pamirškite! Tai, ką siūlo madų žurnalai, privers jus verkti ir ne tik dėl kosminių kainų. (Žinoma, galima viską įsigyti Kinijoje, Turkijoje arba Gariūnuose už juokingą kainą ir niekas neįtars.) Bet sumišimą gali kelti vyriškosios mados moteriškėjimo tendencijos. Dar baisiau, kai vyras yra pagyvenęs. Ką tokiam dovanoti? Madų kūrėjai juos pamiršo! Pati tikriausia amžiaus diskriminacija! Vargšė moteris tiesiog priversta svajoti apie „dvigubą“ vyrą arba, aiškiau tariant, apie du vyrus. Vieną, kurį jai perša žiniasklaida, mados industrija, ir kitą, kurio šaukiasi jos siela.

O gal moterys apsaugotos nuo tokio minėto susidvejinimo lemties? Bala žino. Bet klausimas išties egzistencinis. Iš atsakymo į jį žinosime, apie kokį vyrą svajoti ir kokias dovanas jam dovanoti.

Kad būtų galima išvengti susidvejinimo, nežinojimo, ką dovanoti ir ar išvis dovanoti daiktą, yra galima kitokio pobūdžio dovana. Žinote, o gal šias Kalėdas paverskime kitokiomis Kalėdomis, kai dovanos būtų puikūs santykiai bent tą vakarą, tą dieną! Esu įsitikinęs, jog moterys šito trokšta ir apie tai svajoja! Įsivaizduojate, kokia bus vyro reakcija, kai vietoje dovanos prie kalėdinės eglutės stovėsite jūs ir, vaikams jau išsidalinus dovanas (jeigu turite vaikų), nustebusiam vyrui pasakysite: „Brangusis, aš esu tavo dovana! Ir tai tik pradžia!“ O ta pradžia, pavyzdžiui, galėtų būti erotika! Kalėdų naktį! Tai geri santykiai nuo pat ryto, švelnūs žvilgsniai, pajuokavimai vietoje nesibaigiančių rūpesčių, nerimo, skubėjimo, nepasitenkinimo, baimės „paslysti“ virtuvėje prie aibės tradicinių patiekalų.        

Protingai elgiantis, pasiekus lovą, kuri dėl puoselėtų lūkesčių jau virto prabangiausia, saldžiausia ir originaliausia visų svaigiausių troškimų išsipildymo vieta ir geidžiamiausia dovana pasaulyje, už bet kokį po egle vyrui padėtą niekutį jis dėkos jums iki gyvenimo galo vien tik prisiminęs tą Kalėdų naktį! O žinote, kokia brangiausia dovana pasaulyje? Geras atsiminimas. Tas, kuris sušildo dvasią šaltą, žvarbų, snieguotą vakarą skubant namo, tas, kuris ilgėliau išsiskyrus suartina, tas, kuris po konflikto su antrąja puse iškyla į paviršių ir tampa tuo lemtingu taikytoju, primenančiu, jog buvo ir gerų akimirkų (tuo išgelbėdamas pašlijusius santykius). Taigi padovanoti tokią neįprastą dovaną reikia drąsos, kurios mes, pripažinkite, dažnai neturime. O žinote, kam reikalinga drąsa? Tai tiesos akimirka, geriausiu atveju – santykių atnaujinimas! Argi ne šito siekiame ir linkime sau kitiems metams? Būti ne tik mylimai, bet ir įsimylėtai? Kuo daugiau gerų atsiminimų, tuo artimiau glundam prie vienas kito, ieškodami užuovėjos. Koks daiktas tai gali pakeisti ar atpirkti?

„Jingle bells, jingle bells, jingle all the way...“ Tiesą sakant, niekas geriau už 60-ųjų metų amerikiečių dainininką Deaną Martiną šios dainuos nedainuoja. Gerų jums šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų!