Atsakymas:

Skyrybos yra skaudus procesas. Visų pirma nereikia pasiduoti norui visu kuo kaltinti save arba buvusį partnerį. Bevaisiai savęs kankinimai tipo „ką aš tokio padariau“ arba  „jis toks ir anoks, ji tokia ir anokia“ veda į emocinį akligatvį, emocinį savęs iščiulpimą. Taigi, suraskite jėgų nekaltinti nei savęs, nei antros pusės. Nes kaltina prokurorai,  kaltinimas yra teisinė sąvoka. Mes darome klaidas, kurios, kai kada, veda į skyrybas. Kai prieita iki sprendimo skirtis arba esi pačiame skyrybų procese jau apsisprendus skirtis ir nepaliekama jokių šansų kitokiam sprendimui, graužatis naikina visų pirma patį žmogų.

Nežinau, kokioje skyrybų stadijoje esate, bet  manau, kad kalbate apie patį skyrybų procesą. Taigi, jeigu sprendimas priimtas su Jūsų valia ar netgi  be jos, susitaikykite su tuo sprendimu.  Jeigu turite vaikų, juo greičiau susitaikysite  su faktu, tuo greičiau atsitiesite, tai yra imsitės labai konkrečių veiksmų padėsiančių Jums planuoti artimiausias dienas ar net savaites.

Išsiskyrimo skausmo gydymas, jeigu toks yra, ilgas procesas.  Jis turi vykti, bet, kaip jau sakiau, neturi sulaužyti  Jums stuburo, paversti Jus viską ir visus nekenčiančiu monstru. Kaip tik tokiais atvejais, pasidavus tokioms emocijoms, žmonės darosi sau ar kitiems galą.  Būtina įsikalti sau į galvą,, kad buvęs partneris nėra ir niekada nebuvo tavo nuosavybe. Kartoju, skyrybos, nors ir skamba paradoksaliai, yra pradžia naujo gyvenimo, naujos ateities.

Žinoma, labai dažnai pasitaiko, kad buvę sutuoktinei nepaleidžia vienas kito, mat įsijungią į žiaurią galutinę, beprasmišką kovą prieš vienas kitą. Tačiau mano patarimas netgi  vykstant  tokiai beprasmiškai arba naudingai (kaip pažiūrėsi) juridinei kovai dėl pinigų ir t.t. vis dėlto savyje  remtis suvokimu, kad viskas baigta. Tiksliau: ne VISKAS baigta, bet VISKAS tik prasideda į gerą.  Kitaip tariant atsiranda naujos galimybės. Šitai suvokus, atsiras dvasinė pusiausvyra, kuri Jums leis adekvačiai matyti savo buvusį partnerį, save, savo ateitį. Ir adekvačiai įvertini savo veiksmus.

Taigi, neleiskite sau savo akyse pavirsti auka. Skyrybos nėra gyvenimo  pabaiga. Tai lūkesčių ir vilčių žlugimas su tuo konkrečiu žmogumi, bet ne pasaulio galas. Pusę žmonijos sudaro vyrai arba moterys, kaip pažiūrėsi, ar ne taip?  Nepatariu tuojau pulti į kito žmogaus glėbį, bet stengtis gerai atrodyti tikrai reikia. Nes kiekvienas susidomėjęs žvilgsnis Jūsų pusėn padės atgaivinti pasitikėjimą savimi. O tai ir yra visą ko pagrindas. Bet vėlgi,  nedarykite klaidos bandydamas/a įrodyti savo vertę siekiant  bet kokio dėmesio iš kitų. Jūsų pasitikėjimas  savimi neturi būti priklausomas nuo kitų vienokio ar kitokio dėmesio. Bet malonus  dėmesys visada yra inspiruojantis.

Taip pat jeigu įmanoma paties skyrybų proceso metu reikėtų  stengtis nelikti vienam/vienai. Bendraukite su artimaisiais, priverskite  save užsiimti naudinga, kūrybinga  veikla. Sėkmės.