Edgaras

Sveiki, Arkadijau, esame normali, tradicinė homoseksualų pora, aš ir mano vaikinas kartu daugiau nei penkeri metai viskas kaip ir O.K., seksas puikus, tačiau turime vieną bėdą, kuri labai neduoda ramybės. Niekaip negalime ilgesnį laiką gyventi harmonijoje, t.y. neišgalime nors kiek ilgiau išbūti laimės būsenoje. Jei tik nutinka mums kas nors gero, romantiško, jautraus nuo ko bent kelias valandas abu vaikštome lyg pakylėti, su spindinčiomis iki lūpų plyšimo šypsenomis, tai akivaizdus ženklas, kad netrukus kils audra su indų daužymu, peiliais prieš šakutes ir viskas baigsis kažkurio ašaromis. Visada susiginčijam tiktai dėl smulkmenų, dėl svarių dalykų nuomonės absoliučiai sutampa. Aistringai mylim vienas kitą. Kur čia šuo pakastas?

Sveiki, Edgarai. 

Tiesą sakant, nieko naujo ar išskirtinio  nepasakėte. Tas pat vyksta ir daugelyje heteroseksualių porų. Kalbu apie tokias poras, kurių tarpusavio bendravimas grįstas aistra, seksualumu. Ir, leiskite pridurti, infantilumu. Nežinau, kiek jums abiems metų, bet dažniausiai kaip tik bendro gyvenimo pradžioje, neturint ankstesnės tokio gyvenimo patirties, susikivirčijama, regis,  dėl menkniekių. Tačiau ne taip paprasta. Pradinėje bendro gyvenimo ar santykių pradžioje vyksta vaidmenų pasiskirstymas, hierarchijos nustatymas, tam tikra konkurencija. Tai povandeniniai rifai, apie kuriuos nesusimąstoma. Svarbu taip pat susimąstyti, ką reiškia indų daužymas ir kodėl indai tampa įtampos išsiveržimo įrankių. Man regis, kad tai daugiau vaidyba, noras tokiu infantiliu būdu atkreipti į save dėmesį, būdas įrodyti savo tiesą. Arba bejėgiškumo išraiška, vidinės brandos stoka.

Tokie santykiai daugiau primena tėvų ir vaikų santykius, kai vaikas iš pykčio kažką sudaužo idant mama ar tėtis atkreiptų į vaiką dėmesį, o atkreipus, jeigu tėvai pasikaustę vaikų pedagogikoje, vaiką apkabina, nuramina. Štai tas noras pabūti vaiku,  būti tėviškai nuramintam yra viena iš galimų tokių nekokybiškių santykių priežasčių.

Žinoma, toks nuraminimas neretai baigiasi seksu, kuris po tokių uraganiškų konfliktų  išties jaučiasi lyg pats saldžiausias. Nusiraminama iki kito konflikto. Tai reiškia, kad toks elgesys, toks bendravimo modelis tampa norma ir stimulu. Jeigu nepakeisite konfliktų sprendimo modelio, tai galiausiai jums abiems jau nebebus malonu ir nebebus malonios pabaigos. Mat toks  konflikto sprendimo modelis ilgainiui  yra alinantis, neigiamas, išspaudžiantis paskutinius syvus. Seksas nebetampa gerų santykių katalizatoriumi. Visų tarpusavio konfliktų vien seksu neišspręsite. Turi būti kiti atsipalaidavimo būdai, interesai kartu ir atskirai. Reikia duoti vienas kitam gyvybinės erdvės. 

Akivaizdu, kad po penkių metų kartu jūs abu  ar vienas jūsų vis dar nesugebate atsikratyti to infantilaus bendravimo modelio. Būtina vidinė branda, suvokimas, kad jūsų vaidmenys, prisiimti santykių pradžioje, netinkami pilnaverčiams santykiams. Pagalvokite apie tai. Pasikalbėkite apie tai ir paeksperimentuokite.

Sėkmės Jums.