blog

NaujaBlogEntry

Tue, 16 Sep 2025 18:26:31 +0300

LRT tarybai, LRT etikos kontrolieriui

S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius

Arkadijus Vinokuras

Žurnalistas/Publicistas

avinokur@gmail.com

Vilnius, 2025-09-16

Gerbiami Tarybos nariai,

pribrendo laikas vertinti lrt.lt redakcijos Izraelio/Hamas karo pateikimą visuomenei. Analizuojant apie 3 000 įrašų minima tema, nori nenori susimąstai, ar lrt.lt redakcija gerbia LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytas pagrindines profesinės etikos taisykles bei principus. Iš jų svarbiausi – nešališkumas, objektyvumas, patikrintos žinios. Tema sudėtinga, bet pasistengsiu kaip įmanoma trumpiau.

Kontekstas: Jau pagrindiniame lrt.lt portalo puslapyje nurodytos svarbiausios portalui temos, tarp jų Izraelio/Hamas karas. Kyla klausimas: kodėl portalui taip svarbu paskirti 3000 straipsnių ir aibes lėšų tris kartus mažesnei už Lietuvą valstybei, esančiai apie 4 500 km. sausuma nuo mūsų?Gal psichoterapiniais sumetimais? Iš kur toks dėmesys šaliai, nuo kurios nepriklauso nei mūsų kasdienybė, nei politika (antraip nei, pavyzdžiui, situacija Ukrainoje ir prie mūsų sienų)? Kodėl tokio pat dėmesio neskyriama kitoms humanitarinėms katastrofoms pasaulyje, kurios tiesiogiai liečia virš 50 milijonų žmonių? Juk lrt.lt turėtų teikti balansuotą informaciją visuomenei, kuriai įdomu ir kas vyksta kitose šalyse. Nenoriu likti nesuprastu: nelyginu kančių. Palyginimas situacijų leidžia matyti naratyvų kovą, kurioje lrt.lt neturėtų dalyvauti.

Jokiu būdu neteigiu, kad nereikia skirti dėmesio Izraelio/Hamas karui. Bet, atsižvelgiant į ką tik minėtą kontekstą, LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, turi ypač atidžiai tikrinti visuomenei teikiamą informaciją. O ją pateikdama privalo visiškai atsiriboti nuo politinių simpatijų bei antipatijų. Todėl nušviečiant Hamas ir Izraelio karą, lrt.lt turi tai daryti ypač atsakingai. Mat niekas pasaulyje nepersekioja rusų dėl Rusijos sukelto žiauraus karo Ukrainoje; niekas nepersekioja arabų ir musulmonų už masines žudynes, - milijonus civilių, tame tarpe krikščionių, Vidurio Rytuose bei Afrikoje. Ir tai vyksta būtent dabar, šiuo metu, kai tiek daug dėmesio skiriama Izraelio/Hamas karui ir tariamam Izraelio vykdomam palestiniečių „genocidui“. Štai, Nigerijoje islamistai nužudė apie 300 000 vaikų ir apie 50 000 krikščionių (2023), Sudane 2023-2025 m. iš bado mirė virš pusės milijono kūdikių, sunaikinta apie 500 bažnyčių. Lrt.lt apie tai nerašo.

Na, bet tiek to. Pakalbėkime apie tai, kaip nušviečiamas Izraelio/Hamas konfliktas ir ar laikomasi objektyvumo kriterijų. Lrt.lt publikacijose nuolat vartojami terminai „genocidas“, „etninis valymas“, „marinimas badu“, „karo nusikaltimai“ ir kiti, akivaizdžiai yra perspausti, niekaip juridiškai nepatvirtinti. Turint galvoje, kad 99 proc. visos informacijos apie šį karą žmonės gauna iš žiniasklaidos (ir socialinių tinklų), galima drąsiai teigti, kad visa ši antiizraelietiška retorika (dažnai skambanti ir užsienio žiniasklaidoje) kelia antisemitizmo bangas visame pasaulyje. Dėl vienpusiško, neobjektyvaus Izraelio/Hamas karo pateikimo pasekmės žydų tautai visame demokratiniame pasaulyje yra tragiškos. Išpuolių prieš žydus mastai išaugo, jie nematyti nuo nacistinės Vokietijos laikų. Kas kas, o mes, lietuviai, turėtume skirti tikrą genocidą ir etninį valymą nuo jų profonacijų. Priminsiu: po visą Lietuvą išmėtytos 256 duobės, kuriuose nužudyta 95 proc. žydų. Taip pat priminsiu, kad nuo 1948 metų ne Izraelis, o arabų valstybės pradėjo karus tikslu sunaikinti Izraelio valstybę. Čia arabų karų prieš Izraelį chronologija: 1948, 1956, 1967, 1973, 1982, 2023, 2024. Neišprovokuoti Hamas teroro organizacijos karai prieš Izraelį: 2008, 2014, 2018, 2021, 2023 neskaitant tūkstančių teroro išpuolių prieš civilius. Kartu paėmus, anot vyraujančio naratyvo, kurį netiesiogiai platina ir lrt.lt, neva "silpna pusė" paleido apie 40 000 raketų ant Izraelio civilių galvų. Bet ar tai reiškia, kad demokratinis Izraelis yra už kritikos ribų ir kad Izraelio kritika būtinai turi būti tapatinama su antisemitizmu? Žinoma, kad ne. Bet dvigubi standartai skirti tik Izraelio ir žydų tautos demonizavimui bei nužmoginimui - yra.

Svarbu: šio laiško tikslas nėra vienaip ar kitaip vertinti abiejų konflikto pusių politiką. Analizuodamas lrt.lt medžiagą jokiais būdais nesiremiu politinėmis nuostatomis. Vadovaujuosi grynai profesine patirtimi bei Žurnalistų etikos kodeksu. Savo pastabas suskirsčiau į penkias grupes: selektyvus žinių pateikimas ir šaltiniai, informacijos šališkumas, nuomonių pateikimas, temų pasirinkimas, emocinis temos manipuliavimas antraštėmis. Taupydamas Jūsų laiką dalinuosi labai glaustais pastebėjimais bei tik keliais pavyzdžiais po šio laiško. Visų lrt.lt publikuotų tekstų analizę turėtų atlikti LRT etikos kontrolierius, nes kalbu ne apie vieną kitą klaidą, bet, mano supratimu, sistemingus Žurnalistinės etikos pažeidimus.

Taip pat noriu Jus informuoti, kad dar turėdamas sutartį su lrt.lt pranešiau redaktoriui Mindaugui Jackevičiui apie šiame laiške minimas problemas. Tačiau situacija nesikeitė - vienpusiškumas bei šališkumas informuojant apie Izraelio/Hamas konfliktą niekur nedingo. Nors, kaip jau minėjau, portalas lrt.lt turėtų garantuoti tik skaidrios, patikrintos informacijos platinimą. Nes tai daryti įpareigoja LRT nustatyti skaidrumo ir patikimumo kriterijai. Portalo vadovybė privalo išgirsti pagrįstą kritiką ir nebijoti jos.

Šioje vietoje drįstu pastebėti dar vieną keistenybę: regis, kad lrt.lt neturi vox populi redakcijos. Skirtos ne politikams, bet eiliniams piliečiams. Dėl šios priežasties, anot vyr.redaktoriaus Mindaugo Jackevičiaus, nebuvo galimybės publikuoti mano kritiško lrt.lt adresu straipsnio, kai jau nebedirbau šiame portale. Išgirdau redaktoriaus atsakymą, kad vox populi redakcija neegzistuoja. Čia rimtai? Visuomeniniame, mokesčių mokėtojų išlaikomame portale nėra vietos piliečių nuomonėms?

Taigi, dalinuosi tik keliais pavyzdžiais iš 3000 žinių srauto skirto Izraelio ir Hamas karo temai nušviesti. Esu įsitikinęs, kad susipažinę su čia pateikiama informacija, pastebėsite tai, ką pastebėjau aš: kryptingą, nuoseklų, šališką informacijos pateikimą skirtą tikrai ne objektyvios tiesos labui. Visa tai, kaip minėjau, prieštarauja žurnalistinei etikai ir LRT skaidrumo, objektyvumo, nešališkumo standartams. Žinote, kas stebina? Lrt.lt redaktoriaus pozicija. Mano vertinimu, Mindaugas Jackevičius yra puikus žurnalistikos profesionalas. Tiek pat profesionalus redaktorius, kurio dėka niekam nežinomas lrt.lt portalas tapo tikrai įtakingu, įdomiu žinių portalu solidžių Lietuvos žiniasklaidos portalų draugijoje. Todėl man, liaudiškai šnekant, nesueina galai: minėtą temą pristatant skaitytojui, klausytojui, žiūrovui staiga visi tie reikalavimai, kriterijai, standartai nustoja galioti. Lrt.lt šiame kontekste stoja į menamos daugumos pusę, tos daugumos, kurios dėka agresorius verčiamas auka, o auka agresoriumi.

Prašau LRT Tarybos atkreipti dėmesį į mano laiške išsakytas pastabas, kurias pagrindžiu pavyzdžiais esančiais po šiuo laišku. Pasitvirtinus mano pastaboms, imtis priemonių atkurti lrt.lt patikimumą aptartos temos ribose.

Pagarbiai,

Arkadijus Vinokuras

Informacijai: esu virš 600 straipsnių autorius visuose Lietuvos žinių portaluose; buvau Švedijos NRTV žurnalistas, rašęs stambiausiems Švedijos dienraščiams. Iki šiol bendradarbiauju su www.expressen.se ir Švedijos TV4. Keturiolika metų dirbau LNRTV užsienio korespondentu. Esu apdovanotas LŽS medaliu už nuopelnus žurnalistikai. Mano straipsnių santraukos ne kartą buvo išverstos į penkias užsienio kalbas. Svarbu: per visą mano 50-ties metų žurnalistinės veiklos laikotarpį nesu nei karto pažeidęs žurnalistinės etikos.

Pavyzdžiai:

Apie selektyvų žinių pateikimą ir šaltinius. Akivaizdu, kad pateikiant žinią būtina tikrinti žinios šaltinius, vertinti tų šaltinių patikimumą, nešališkumą. Lrt.lt redakcija, naudodama BNS, ELTA, CNN, BBC bei kitų žiniasklaidos koncernų medžiagą, prisiima atsakomybę už jų teikiamų žinių patikrą. Mat ypač svarbu, kad lrt.lt netaptų vienos žiauriausių teroro organizacijos Hamas dezinformacijos auka bei ruporu. Pavyzdžiui, man nesuprantama, kodėl lrt.lt remiasi „žinių agentūra“ Al Jazeera? Šis žiniasklaidos koncernas „Al Jazeera Media Network“ yra privati visuomeninė labdaros organizacija, veikianti pagal Kataro įstatymus. Ji gauna viešąjį finansavimą iš Kataro vyriausybės. Kataras, teokratinė diktatūra, remia Hamas ir kitas teroro organizacijas. Tai tas pat, kas cituoti kremlinius Sputnik ir Russia today, kurių lrt.lt necituoja. Dalinuosi nuoroda į Saudo Arabijos užsienio reikalų ministro Adel Al- Jubeir nuomonę apie Katarą ir jo islamistinę propagandą bei tikslus. https://www.youtube.com/shorts/IbHgTz-7eWY Taip pat lrt.lt remiasi Vakarų Kranto autoritarinės, korumpuotos palestiniečių administracijos valdoma "žinių agentūra" WAFA. Regis, nacionaliniam transliuotojui nesvarbu, kad abi „žinių agentūros“ yra diktatūrų valdomas produktas. Kaip ir lrt.lt nuolat cituojama Kataro finansuojama mirtį garbinančios Hamas "vyriausybės" melagienas gaminančių „ministerijų“ neva informacija.

Dalinuosi pavyzdžiais rodančiais, kad lrt.lt redakcija netikrina žinių. Štai žinia ir antraštė: „Pasaulinė mokslininkų asociacija: Izraelis Gazoje vykdo genocidą“. (Lrt.lt/ /ELTA, 2025.09.01) https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2661306/pasauline-mokslininku-asociacija-izraelis-gazoje-vykdo-genocida Šioje žinioje teigiama, kad „Aštuoniasdešimt šeši procentai iš 500 narių turinčios Tarptautinės genocido mokslininkų asociacijos narių dalyvavusių balsavime, pritarė rezoliucijai, kurioje teigiama, kad „Izraelio politika ir veiksmai Gazos Ruože atitinka genocido teisinį apibrėžimą, pateiktą Jungtinių Tautų konvencijos dėl genocido nusikaltimo prevencijos ir baudimo (1948 m.) II straipsnyje“. Šios žinios šaltinis, sprendžiant iš organizacijos pavadinimo, neturėtų kelti jokių abejonių dėl organizacijos patikimumo, ar ne taip? Bet patikrinus pačią organizaciją, matai štai ką: organizacijos nariais gali tapti bet kas sumokėjęs 30 JAV dolerių. Vienas toks „genocido ekspertas“ yra palestinietis, pasivadinęs… Adolf Hitler. Toliau tikrinant matai, kad 80 iš 500 narių neva genocido temos ekspertų gyvena Irake; kad vienoje Irako šeimoje gyvuoja net 5 „genocido ekspertai“. Galiausiai paaiškėja, kad už organizacijos išvadą balsavo tik 120 narių ir tai tikrai nesudaro skelbiamų 86 procentų už rezoliuciją balsavusių narių. Taip pat, anot kai kurių organizacijos narių, nevyko jokių diskusijų šia tema, todėl kategoriškai atsiribojama nuo organizacijos vadovų prastumtos rezoliucijos. Po kritikos lavinos organizacija uždarė savo paskyrą X platformoje ir pašalino visų organizacijos narių sąrašus.

Toje pačioje žinioje skelbiama, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nagrinėja Pietų Afrikos bylą prieš Izraelį pagal Genocido konvenciją: „2023 metais iškeltoje byloje Izraelis kaltinamas bandymu išnaikinti palestiniečius Gazos Ruože“. Tačiau faktas tas, kad TTT nėra iškėlęs Izraeliui bylos dėl galimo genocido Gazoje. Dalinuosi buvusios TTT teismo pirmininkės Joan Donoghue, neva priėmusios minėtą sprendimą, visiškai priešingą pareiškimą. Buvusi TTT primininkė buvo kalbinama garsioje BBC laidoje „Hard talk“. Ar lrt.lt paskelbė šią žinią? Ne. Pasiklausykite patys: https://www.youtube.com/watch?v=bq9MB9t7WlI&ab_channel=UNWatch Taip pat naujausiomis žiniomis, ES komisijos vadovė Ursula von der Leyen bei Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad nemato IDF veiksmuose Gazoje genocido apraiškų.

Dar vienas eilinis pavyzdys rodantis, kad lrt.lt sąmoningai nekritiškai remiasi JT atstovų pareiškimais, nors jos organizacijos ir jų atstovai daug kartų buvo pagauti meluojant, daug kartų kaltinti skelbiant Hamas propagandą tikslu demonizuoti vieną konflikto pusę. Šių JT organizacijų užduotis - platinti bado, neva sukelto Izraelio Gazos ruože, naratyvą. Štai, lrt.lt (rugpjūčio 22 d., 2025 m.), skelbia dar vieną antį apie neva jau įrodytą badą Gazos mieste, tame mieste, kuriame veikia svarbiausios Hamas būstinės. Šios „informacijos“ šaltinis yra Tomas Fletcheris, JT IPC (Integruota maisto saugumo fazių klasifikavimo iniciatyva) organizacijos vadovas. Jis pagarsėjo šimtmečio melu apie neva per dvi dienas turėsiančius mirti iš bado 14 000 kūdikių Gazoje. JT paneigė šį melą. Kitą jo melą ir vėl paneigė pati JT, mat buvo teigiama, kad humanitarinė pagalba pasiekia visus gyventojus. Tačiau, remiantis JT projektų paslaugų biuro (UNOPS) paskelbta statistika (rugpjūčio 3 d., 2025 m.) 87 % iš 2010 Jungtinių Tautų maisto sunkvežimių, kurie nuo 2025 m. gegužės 19 d. įvažiavo į Gazos ruožą, buvo sulaikyti ginkluotų grupuočių (Hamas) ar minios pervežimo Gazos ruože metu. https://www.facebook.com/watch/?v=2520424005002704 Matyt lrt.lt redaktoriui nekyla liežuvis paklausti, kaip atsitiko, kad Hamas valdomame mieste kilo neva badas, kai Hamas, anot JT, pavagia apie 87 procentus visos humanitarinės pagalbos?

Negi redaktorius nieko nežino apie Jungtinių Tautų Organizacijos kryptingą Izraelio demonizavimą? Tai ta organizacija, kurios antiizraelietiška daugiametė pozicija jau pasiekė anekdotinį lygį. Gal nežino, kad JT per pastaruosius dvidešimt metų paskelbė virš 150 rezoliucijų prieš Izraelį, bet tik 15 prieš Iraną, 10 prieš Rusiją, jau nekalbant apie Siriją, Šiaurės Korėją, Kiniją. Gal nieko nežino apie JT skleidžiamą dezinformaciją apie neva badą Gazoje, apie artimą JT organizacijų kad ir UNRWA bendradarbiavimą su Hamas ir kitais teroristais. Štai ši žinia iš tos pačios „ operos’: „JT komitetas: Gazos Ruože nuo karo pradžios suluošinta mažiausiai 21 000 vaikų“. Nurodomas šaltinis - Jungtinių Tautų (JT) Asmenų su negalia teisių komitetas (CRPD). Ar lrt.lt nenorėtų mus informuoti, kaip minėta organizacija sugebėjo gauti tokius „tikslius“ skaičius? Trumpai tariant, reikėtų labai atidžiai ir kritiškai tikrinti kiekvieną JT organizacijų paskelbtą pareiškimą, tačiau, deja, taip nėra.

Informacijos šališkumas. Įdėmiai skaitau lrt.lt žurnalisto Beno Gerdžiūno septynis reportažus iš Izraelio. Žurnalistas išnarsto Izraelį po kaulelį, redakciją prideda „aiškinamąjį raštą“, tačiau nulis (0) dėmesio kitai konflikto pusei. Kitos pusės paprasčiausiai nėra. Klausimas redaktoriui Mindaugui Jackevičiui: ar lrt.lt nukreips kritišką žvilgsnį ir į kitą problemos pusę? Ar bus parengtas toks pat kiekis objektyvių bei kritiškų reportažų, kaip ir Izraelio atžvilgiu? Nes skaitytojui pagrįstai kyla klausimas: kas ta kita pusė, kurios nėra, lyg ji neegzistuotų? Žurnalistas, dėl žinių stokos apie Vidurio Rytų ir konkrečiai apie Izraelio bei palestiniečių - arabų kultūros ir politikos istoriją, tikėtinai ne savo noru tampa vienos pusės naratyvo auka. Tai naratyvas, kuris, grubiai tariant, verčia Izraelį monstru, agresoriumi, o palestiniečius baltomis pūkuotomis avimis – aukomis. Todėl, kai tik žurnalistas prabėgomis užsimena apie palestiniečius, jis tuojau pavirsta žurnalistu -aktyvistu. Štai, kad ir reportažas „Palestinos gali nelikti: „slenkanti aneksija“ skaldo ateities viltis“. Straipsnis nėra objektyvus, nes trūksta atsvaros ir neutralumo pateikiant Izraelio poziciją, o tai neleidžia susidaryti visapusiškam vaizdui. Net jeigu ir valstybinės institucijos atsisako komentuoti, yra kitų šaltinių.

Atidžiai susipažinus su veik 3000 skelbiamos informacijos srautu, net aklas pastebėtų štai ką: jokios analizės apie teroro organizaciją Hamas, kuri ir pradėjo šį žiaurų karą. Beveik nulis (0) informacijos apie Hamas nusikaltimus prieš Gazos gyventojus. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį patys Hamas nufilmavo 26 Gazos gyventojų, protestavusių prieš Hamas, viešą sušaudymą tiesiai gatvėje. Lrt.lt tyli. Pasielgus kitai pusei panašiai, šimtai pasipiktinimo reakcijų portale būtų garantuota. Nutylėta ir apie Hamas teroristų humanitarinės pagalbos GHF šešių narių sušaudymą bei dvylikos jos narių kankinimus. Jokių pačių Hamas darytų video klipų, kuriame žiauriai kankinami žmonės; jokių video įrašų darytų Gazos gyventojų, kur matome Hamas šaudančius į minią; video klipų, kuriuose Gazos gyventojai prakeikia Hamas; jokių masinių humanitarinės pagalbos grobimo įrašų; nieko apie Gazavudo propagandos kūrimo politiką bei apie tai, kad Gazavudas turi 1500 „žurnalistų“ kuriančių bado, maro, „nusikaltimų žmoniškumui“ dezinformaciją. Visiškai nieko, jokios informacijos apie Hamas programą, kurioje pagrindinis tikslas – Izraelio sunaikinimas; žinios, kurioje būtų informuojama apie Hamas naudojimąsi civiliais kaip gyvais skydais. Apie tai tylima lyg ši žiauri taktika nedarytų įtakos Izraelio kariniams veiksmams. Juk tik dėl šios taktikos žūsta civiliai Gazoje. Yra video įrašai, kuriuose matome, kaip Hamas daužo iš namų bėgančius gyventojus, versdami juos sugrįžti atgal. Jokio paaiškinimo, kodėl Izraelis yra priverstas sunaikinti ligonines, šventyklas, mokyklas, nors atrasti Hamas dokumentai rodo tai, ką IDF bandė paaiškinti visus dvejus metus – civilių infrastruktūros naudojamos kariniais tikslais. (Gazoje visgi, iš 36 ligoninių funkcionuoja 18 ligoninių.) Apie tai lrt.lt nekalba, nei rodo.

Taip pat Lrt.lt redakcija nesidalina Izraelio teikiama informacija apie humanitarinės pagalbos kiekius Gazos civiliams. Tokiu būdu susidaro vaizdas, kad demokratinio Izraelio patikimumas daug mažesnis už Hamas skerdikų teikiamą „informaciją“. Mat Izraelio nurodomi kiekiai, patvirtinti daugelio žurnalistų prie Gazos sienų, sugriauna mitą apie sąmoningą Gazos gyventojų marinimą badu. Taip padedama Hamas ir jo šalininkams kurti žiauraus Izraelio ir vargšo palestiniečio naratyvas. Lrt.lt nurašo informacijos stoką neva žurnalistų nebuvimui Gazoje. Tai, jeigu žiniasklaidos atstovų iš tiesų nėra, kas tie iš 1500 neva žuvę apie 200 žurnalistų Gazoje? Nors, vėlgi: kažkaip BBC, CNN, AP ir kiti žiniasklaidos koncernai skelbia žinias iš Gazos? Vienas Gazos žurnalistas net apdovanotas garsia, solidžia Pulitzer premija. Tiesa, lrt.lt neinformuoja skaitytojų apie tai, kad didelė dalis „žurnalistų“ dirba tiesiogiai Hamas, yra Hamas kovotojai turintys vardus, pavardes bei pareigas Hamas organizacijoje. Informacijos apie tai yra kiek nori. Kaip ir informacijos apie Hamas kuriamas melagienas. Pavyzdžiui, lrt.lt žaibiškai atkartojo mitą apie mirštantį iš bado vaiką, kuris, pasirodo, serga sunkia genetine liga. Bet redakcija, kaip ir visi svarbiausi portalai, laukė visas penkias dienas, kol man viešai pasipiktinus, pagaliau paskelbė Hamas pagrobto izraeliečio įkaito, marinamo badu, kankinamo psichologiniu smurtu, nuotraukas bei informaciją apie jį. Kas paskelbė šį žiaurų įkaito kankinimo video įrašą pirmas? Hamas. Ar lrt.lt yra paskirusi atskirą reportažą apie pagrobtų įkaitų kankinimus Hamas rankose? Klausimas retorinis.

Lr.lt kritiškai nevertina Hamas teikiamų žuvusių Gazos civilių skaičių, o juos tiesiog tiražuoja beveik kiekvienoje savo žinioje. Tas pats, beje, atsispindi LRT radijuje ir TV laidose. Nepabrėžiama, kad visos skaičius teikiančios organizacijos tiesiogiai priklausomos nuo Hamas skerdikų cenzūros. Juk lrt.lt nesiremia Rusijos „žurnalistų“ ir Rusijos institucijų teikiama informacija ir jos netiražuoja. Atvirkščiai, išnarsto po kaulelį. Bet kodėl visai kitokia politika Hamas atveju? Juk redakcija puikiai žino, kad Hamas niekada nedaro skirtumų tarp nukautų teroristų kiekio ir civilių. Šiuo metu Hamas skelbia apie 64 000 žuvusius civilius. Anot Izraelio, 60 proc. sudaro nukauti Hamas teroristai. Ir štai, skandalingas Hamas prisipažinimas, apie kurį lrt.lt nutylėjo, nors ir žinojo: šių metų pavasarį Hamas pareiškė, kad 72 proc. visų žuvusių yra vyrai, kas daugmaž atitinka Izraelio skelbtus nukautų teroristų skaičius.

Hamas taip pat paskelbė, kad iš mirusiųjų „prisikėlė“ 3400 civilių, tarp jų 1080 vaikų, o pernai Hamas paskelbė, kad negali pagrįsti žinios apie 11 000 neva žuvusių civilių. Ar matėte, kad lrt.lt paskelbtų šį išties sensacingą Hamas pareiškimą? Nematėte. Mat, įtariu sąmoningai, skaitytojui peršama nuomonė, kad visgi Izraelis tikslingai daro karo nusikaltimus ir vykdo genocidą Gazoje. Tačiau skaitytojas nemato jokio paaiškinimo apie genocido vertinimo kriterijus. Kodėl? Gal, kad aritmetiškai nebūtų įrodyta, kad Gazoje genocidas nevykdomas? Pvz. Holokausto metu išnaikinta 63 proc. žydų - šeši milijonai. Ruwandos genocido metu išžudyta, sukapota mečetėmis 82 proc. tutsių. Tuo tarpu Gazoje, net jeigu sutiksi su Hamas teikiamais skaičiais - 64 000, nuo netiesioginės ugnies per du metus žuvo 1,7 proc. Gazos civilių, o per tą patį laiką gimė 60 000 kūdikių. Bet vien tik Mariupolyje, anot Mariupolio mero Vadymo Boičenka, per miesto apgultį bombomis rusai nužudė apie 22 000 civilių. Apie tai skaitytojas nesužinos, nes lrt.lt, matyt, nemano, kad skaitytojai nusipelnė žinoti.

Nuomonės. Lrt.lt redakcija skelbia, kad net ir publicistas turi patvirtinti savo nuomonę įrodomais faktais. Visiškai teisinga pozicija. Man buvo keliami būtent tokie reikalavimai kiekvieną kartą rašant Izraelio/Hamas konflikto tema. Tačiau, skaitant kitų publicistų nuomones, akivaizdu, kad tokie reikalavimai jiems nekeliami.

Štai TSPMI politologo Gintauto Karaliaus tekstas „Kodėl Lietuvos dešiniesiems turėtų rūpėti karo nusikaltimai Gazoje?“ Jame politologas teigia, jog nereikia būti ekspertu, kad matytum, jog Izraelis Gazoje vykdo karo nusikaltimus. Prašau? Nereikia būti ekspertu? Ir tai sako kaip ir mokslininkas: „Nebūtina būti regiono ekspertu, kad suprastum, jog tikslingas civilių žudymas ir tyčinis bado situacijos kėlimas yra blogis, kurį būtina pasmerkti.“ Žinote, kas yra tikslingas žudymas? Tai Hamas teroristų analogu ėjimas nuo namo iki namo žudant, prievartaujant moteris, vaikus, deginant gyvas aukas. Tai sušaudymas dešimčių tūkstančių žydų Paneriuose. Ir taip, būtina būti bent jau dezinformacijos ekspertu, nes šis pareiškimas atspindi „Hamas“ platinamą melą. Dalinuosi savo straipsniu, vieninteliu per dvejus metus atskleidžiantį Hamas dezinformaciją. https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2640566/arkadijus-vinokuras-kaip-atsitiko-kad-neapykanta-zydams-vel-madinga.

Dar viena nuomonė, publicisto -filosofo Pauliaus Gritėno. https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2657647/paulius-gritenas-izraelis-tarp-karo-pergales-ir-moralinio-pralaimejimo Nustebau, jog mano gerbiamas publicistas - filosofas, kuriam skepticizmas turėtų būti įaugęs į smegenis, skelbia, kad Izraelis neva skerdžia Gazos gyventojus bei kad žuvusių civilių skaičius, anot P. Gritėno, 80 000 civilių ir 140 000 sužeista. Bet juk net Hamas neskelbia tokių skaičių. Ką apie tai mano lrt.lt vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius? Nieko. Juk nepareikalavo autoriaus patvirtinti šiuos pareiškimus įrodomais faktais. Nes tokių faktų paprasčiausiai nėra. Ir tokių propagandinių straipsnių/nuomonių ad hominem kritikuojančių tik vieną pusę - ne vienas ir ne du.

Manipuliavimas emocijomis pasirenkant žinių antraštes. Pažiūrėkime: „Ekspertas: „Abi pusės Gazoje kariauja prisidengdamos civiliais“. Jeigu tai būtų tiesa, o ne galimi atskiri nusikalstami atvejai, kuriuos tiria IDF ir valstybinė prokuratūra, Gazoje nebūtų likę nei vieno civilio. „Tai etninis valymas“: naujakuriai laukia ateities be palestiniečių“. Žurnalistas juk buvo Vakarų krante, tai gal galėjo pateikti informaciją teigiančią, kad palestiniečių išpuoliai prieš izraeliečius teritorijose dukart dažnesni, nei atvirkščiai. Žurnalistas neprideda „aiškinamojo rašto“ apie tai, kaip skaičiuojami išpuoliai, kokiomis aplinkybėmis jie vyksta, kad Izraelio teismai užversti Izraelio prokuratūros bylomis prieš kolonistus. Metami tokie emocijas keliantys teiginiai: „Vienoje sienos pusėje tušti kibucai, kitoje – badas“. Retorinis klausimas: iš kur žurnalistas žino, kad Gazoje badas? O čia LTV „Labas rytas, Lietuva“: „Vakarų Kranto realybę stebėjęs žurnalistas: kariai taikosi į galvą, kol tikrina dokumentus“. Šiuo atveju lrt.lt ir pats žurnalistas nemato reikalo paaiškinti, kad Izraelio kariai turi laikytis tam tikrų saugumo procedūrų idant išvengtų eilinio kruvino išpuolio patikros metu. Mano klausimas lrt.lt: ar kritiškai analizuojant palestiniečių pusę, jeigu jau toks stebuklas įvyktų, sulauksime panašių reportažų pavadinimų, skirtų oponentų nužmoginimui?

Temų pasirinkimas. Niekas neturi teisės atsakingam redaktoriui nurodinėti, kokias temas pasirinkti. Bet, kaip reikalauja LRT etikos nuostatos, redakcija turi pateikti balansuotą informaciją skaitytojui, klausytojui, žiūrovui. Ypač, kai kalbama apie konfliktą tarp dviejų pusių. Šioje vietoje klausiu lrt.lt, kodėl visas dėmesys nukreipiamas į Izraelio/Hamas karą, bet nei vieno žodžio per pastaruosius du metus apie šiuo metu vykstančią tikrą humanitarinę katastrofą Sudane? Prieš šią tragediją nublanksta be abejonės skaudi Gazos humanitarinė krizė. Taip, katastrofa Sudane šiandien yra pirmoje vietoje humanitarinių katastrofų sąraše. Sudane tarp 2023 -2025 metų žiauriai nužudyta virš 200 000 civilių. Net 522 000 kūdikių mirė iš bado; 3,5 milijonai vaikų iki 5 metų amžiaus gali mirti iš bado; 9 milijonai pabėgėlių, 27 -iems milijonams reikalinga humanitarinė pagalba.

Jemene 4 iš 5 vaikų reikia humanitarinės pagalbos. Tai yra daugiau nei 11 milijonų vaikų. Net 15 milijonų žmonių (iš kurių daugiau nei pusė yra vaikai – 8,5 mln.) neturi prieigos prie saugaus vandens, sanitarinių įrenginių ar higienos priemonių. 20 milijonų žmonių reikia humanitarinės pagalbos. Kas dešimt minučių vienas vaikas miršta nuo išvengiamos ligos. Šimtai tūkstančių žuvusių civilių nuo karo ir bado.

Etiopijoje: 11 milijonų žmonių ant tikro bado ribos, baisūs vaizdai, kurių lrt.lt nerodo, apskritai nieko apie žiauriausias humanitarines katastrofas pasaulyje, kurių yra šiuo metu apie dešimt. Retorinis klausimas: nuo kuo lrt.lt gelbėja Lietuvos skaitytoją sąmoningai nukreipdamas jo dėmesį tik į Gazą? Ir kokiu tikslu?

PS. ES Komisijos vadovė U. von der Leyen pareiškė, kad „Tai, kas vyksta Gazoje, sukrėtė pasaulio sąžinę“. Kad kas dešimt minučių Jemene nuo tikro bado ir ligų miršta vaikas, ir apie 50 milijonų žmonių būtina humanitarinė pagalba jau šią akimirką, matyt jos, lrt.lt ir „pasaulio sąžinės“ nesukrečia.

NaujaBlogEntry

Tue, 16 Sep 2025 17:10:54 +0300

Grėsmė Lietuvai ne gėjai, bet nuo jų neva ginantys

Sun, 22 May 2022 11:48:15 +0300

Partnerystės įstatymas mūsų lietuviškoje gadynėje jau senai tapo politinių taškų melžimo šaltiniu. Nesvarbu, kad politikų užduotis nėra konservuoti akmens amžiaus prietarus. Kai Seimo narys, gydytojas ir psichiatras A. Veryga, nesvarbu medicininio išsilavinimo akyse virsta homofobu, politinę etiką galima mesti lauk į Kariotiškių šiukšlyną. Ten jau senai moralė bei atsakomybė už lygiateisę visuomenę beviltiškai voliojasi.

Jau daug metų turime problemą dėl konservatizmo suvokimo. Nuolatinis kalbėjimas apie neva vienalyčių asmenų norą įteisinti savo santykius kaip keliantį grėsmę visuomenei, nėra konservatizmas.

Tai greičiau patologinis kapstymasis žmonių seksualiniuose santykiuose pačiame žemiausiame lygyje. Šviesesnioji dalis TS-LKD problemą suvokia, bet vardan vienybės partijoje siekia išplauti pirminį Partnerystės įstatymo projektą taip, kad šis jau nebetenka prasmės net ir pateiktas kitu pavadinimu.

Taip, politika yra kompromisų menas, tik kur tas menas, kai galutinis įstatymo turinys neatsižvelgia į teises žmonių, kuriems šis įstatymas ir turėjo būti skirtas nesvarbu lyties. Tai jeigu jau „konservatyvūs“ ponai ir ponios mano tokiais esantys, tai kodėl nekvestionuoti pačios civilinės santuokos? Kam tokie neadekvatūs žaidimėliai? Pasufleruosiu: laikas uždrausti civilinę santuoką, galiojančią pripažinti tik bažnytinę. Argi sunku buvo formuluoti įstatymą, kad ir taip: „Partnerystės registracija: dviejų tos pačios lyties asmenų partnerystė gali būti įregistruota. Negali būti registruojamas asmuo, jaunesnis nei 18 metų, arba asmenys, kurie vienas su kitu yra giminingi arba yra pilnateisiai broliai ir seserys. Taip pat pusbrolių ir seserų atžvilgiu registracija negali vykti be institucijos, nurodytos skyriuje, leidimo. Registracija vyksta dalyvaujant liudytojams. Registracijos metu partneriai turi dalyvauti tuo pačiu metu. Jie turi individualiai, registratoriaus prašymu, nurodyti, kad sutinka su registracija. Tada registratorius turi pareikšti, kad jie yra registruoti partneriai. Išskyrus keletą išimčių, registruota partnerystė turi tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuoka. Vienas iš skirtumų yra tas, kad partneriai neturi galimybės naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis sveikatos priežiūros sistemoje. Be to, tam tikros išmokos netaikomos našlėms, kurios laikinai paliktos tuoktis.“.

Tik ką perskaitėte stipriai sutrumpintą Švedijos Karalystės Partnerystės įstatymo ištrauką. Dar daugiau: „Nuo 2009 m. gegužės 1 d. Švedijoje nebegalima sudaryti partnerystės. Tada nustojo galioti ankstesnis Partnerystės įstatymas, o Santuokos kodeksas tapo neutralus lyčių atžvilgiu. Tai reiškia, kad vietoj to gali susituokti du tos pačios lyties asmenys.”. O, mamma mia! Matau persikreipusius iš siaubo politikierių veidus. Šaukia: „Tikra Sodoma ir Gomora! Kaip galima!? Mūsų visuomenė „tam“ nepripbrendusi! Nekiršinkite Lietuvos!“.

Apie siūlomą kompromisinį variantą: anot Konstitucinės teisės ekspertų, jis tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Konstitucinio teismo 2011 metų šeimos aiškinimo išvadai, tad diskriminacija išlieka. Vienos lyties asmenų teisėtų lūkesčių įstatymo projektas neatspindi. Priėmus įstatymą, bet kuris asmuo turės pagrindo kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių teismą, nes prie šiandienos Konstitucinio teismo sandaros, kreipimasis į KT bus atmestas. Šioje vietoje net nespekuliuoju, nes KT atstovauja G. Nausėdos, R. Karbauskio primityvų, provincialaus kaimiečio konservatizmo supratimą. Ne šiaip sau kalbu apie kaimietišką konservatizmo sampratą. Ji nieko bendro neturi su konservatizmo filosofija, bet kiek nori su agrarinio kaimo davatkos, kuriai svarbiau kas su kuo guli ir kaip, nei nekvailinant visuomenės paaiškinti, kad Konstitucija gina kiekvieną žmogų nuo politikų savivalės. Bandymas nuleisti konservatizmo idėjos kartelę į žmonių seksualinius tarpusavio santykius lovoje, jau nebejuokina.

Tesinys delfi.lt

Mušk žydus, gelbėk Rusiją?

Fri, 06 May 2022 19:23:47 +0300

Morališkai žlugęs, paties įsivarytas į kampą degeneruotas Putino režimas, griebėsi Rusijos istorijoje nekartą panaudoto antisemitinio šūkio „Mušk žydus, gelbėk Rusiją!“. S. Lavrovo, Rusijos užsienio reikalų ministro lūpomis, tai skamba šitaip: „Tai kas, kad V. Zelenskis yra žydas? Net Hitleris turėjo žydų kraujo, o patys didžiausi antisemitai yra žydai“. Žinia, neapykanta žydams per istorines kataklizmas išsilieja ne tik Rusijoje.

Šiandien, dėl pagrįstos Putino režimo karo prieš Ukrainą kritikos, galima egzaltuotai tuo antisemitiniu pareiškimu piktintis. Bet, jeigu kas mano, kad šis S. Lavrovo išsivėmimas skirtas tik vidinei publikai, giliai klysta. Lietuvoje ne vienas ir ne du žinių portalai skelbė panašias antisemitines sąmokslo teorijas skelbtas, pavyzdžiui, Česlovo Iškausko straipsniuose, jau nekalbant apie V. Tomkaus antisemitinius sapaliojimus savo makulatūroje.

Nors istorikai ne kartą paneigė nuolatines sąmokslo teorijas, kaip antai, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris turėjo tam tikrų žydų protėvių, kurie galėjo paskatinti jo antisemitizmą ir šešių milijonų žydų nužudymą. S. Lavrovo pareiškimas, nuskambėjęs interviu Italijos žinių portalui Zona Bianca. gerai apgalvotas. Žinia skirta visam demokratiniam pasauliui, kuriame demokratiškai masiškai toleruojamas bei skatinamas antisemitizmas. Antai, pasaulyje pripažinta nevyriausybinė organizacija Amnesty International savo šiais metais paskelbtame dokumente teigia, kad Izraelis apskritai neturi teisės egzistuoti, ir ką? Jokios reakcijos.

Jungtinės Tautos vos ne konvejerio būdų priiminėja rezoliucijas prieš Izraelį ir – nieko. Didžiulis Vidurio Rytų emigrantų antplūdis į Europą ir JAV atsivežė su savimi pataloginį arabišką antisemitizmą suradusi vietinių neonacių ir kairiųjų radikalų jau paruoštą dirvą.

Tai patvirtina Tel Avivo universiteto atliktas tyrimas. Ataskaitoje nurodoma, kad JAV, Kanada, JK, Vokietija ir Australija yra tarp šalių, kuriose buvo staigus augimas. Socialinė žiniasklaida išlieka antisemitizmo skatinimo ruporu. „Anti-Semitism Worldwide Report 2021“, kurį parengė Tel Avivo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Šiuolaikinės Europos žydų studijų centras, yra pagrįstas dešimtimis tyrimų iš viso pasaulio analize, taip pat informacija iš teisėsaugos institucijų, žiniasklaidos bei žydų organizacijų. Nustatyta, kad JAV, kur gyvena daugiausiai žydų už Izraelio ribų, prieš žydus nukreiptų neapykantos nusikaltimų skaičius Niujorke ir Los Andžele buvo beveik du kartus didesnis nei praėjusiais metais. Prancūzijoje užregistruotų antisemitinių incidentų skaičius išaugo beveik 75 %, palyginti su 2020 m. Kanados žydų bendruomenė pranešė apie 40 registruotų antisemitinio fizinio smurto atvejų per vieną rugpjūčio mėnesį. Jungtinėje Karalystėje užregistruotų fizinių išpuolių prieš žydus skaičius išaugo 78%, palyginti su 2020 m. Vokietijoje policijos užfiksuotų antisemitinių incidentų skaičius išaugo 29 %, palyginti su 2020 m., ir 49 %, palyginti su 2019 m. Australijoje taip pat smarkiai padaugėjo užregistruotų antisemitinių incidentų – vien gegužę įvyko 88. Tai didžiausias visų laikų mėnesinis skaičius. Švedijoje pro palestiniečių demonstracijose atvirai kviečiama žudyti žydus, tačiau reakcijos jokios. Nežabota, neretai niekuo nepateisinama kritika Izraeliui tapo krikščioniškųjų Vakarų antisemitų priedanga „teisėtai“ skleisti neapykantai žydams.

Lietuva, deja, neiškrenta iš konteksto. Štai Andrius Tapinas pradėjo vajų „Verskime sovietinius paminklus“. Klausiau A. Tapino ar jis nenorėtų kviesti dar vienai akcijai „Verskime paminklus, garbės ir atminimo lentas žydų žudikams ir nacių kolaborantams!“? Atsakymo negavau. Nepopuliaru, netraukia dėmesio, patogiau visu savo autoritetu malti rašytoją Rūtą Vanagaitę ir nesvarbu, kad ji dėl savo pareiškimo apie partizaną A. Vanagą atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi iki šios dienos.

Nuosekliai kovoti prieš antisemitizmą, tai ne sovietinius balvonus nuo pjedestalų vartyti. Antisemitizmo vėžys tiek giliai išplitęs, kad jo gydymas lieka pačių žydų reikalu. Tų žydų, kurie Lietuvos kariuomenei tiekia bent kol kas Ukrainai nepasiekiamus ginklus.

(Tiesa, Izraelis, anot Estijos užsienio reikalų ministrės Eva – Marija Liimets, nedraudžia Estijai tiekti Ukrainai izraelietiškus prieštankinius Spike ginklus bei kranto apsaugos raketas Blue Spear. Taip pat ir Vokietijai nedraudžia tiekti Ukrainai prieštankinius ginklus, kuriuos gamina Vokietijoje Izraelio valdoma įmonė. Izraelio dalyvavimas tarp keturiasdešimties šalių stojusių į Ukrainos pusę sako, kad Izraelio pozicija išties pasikeitė. S. Lavrovo antisemitinis pareiškimas tik patvirtina, kad Izraelio balansavimo tarp Rusijos ir Ukrainos politika niekur neveda. Pirma, jau tapo akivaizdus „analogų neturintis“ Rusijos karinių pajėgų pritrenkiantis neįgalumas, antra – tas balansavimas neatnešė jokios naudos nei Ukrainai, nei Izraeliui).

Tęsinys delfi.lt

Jeigu Putinas užpuls NATO valstybę, ar ją NATO pašalins iš narių?

Tue, 05 Apr 2022 20:09:31 +0300

Kalambūras antraštėje yra Ukrainos prezidento patarėjo Oleksejaus Aristovičiaus reakcija į akivaizdžiai bailią JAV ir Europos vadovų poziciją - „Mes už Ukrainą nemirsim“. Ir tikrai. Per pačių JAV ir NATO sumūrytą tvorą galingiausias pasaulio karinis aljansas stebi skerdžiamą Mariupolį. Bučos, Irpinio, Hostomelio gatvėse žiauriausiai Rusijos urkų nužudyti civiliai vis dar nėra raudona linija.

Ukraina, padariusi didžiulius nuostolius Rusijos kariuomenei, privertusi Rusiją keisti karo planus, pasiekė pirmoje karo stadijoje pergalę prieš Rusiją. Pagaliau, po penkių savaičių trypčiojimo, JAV, JK ir Australija nusprendė tiekti Ukrainai savus ir rusiškus puolamuosius ginklus. Pagaliau dašuto, sąžinė neatlaikė, nes neryžtingumo kaina Ukrainos žmonėms kraupi. Tačiau prireiks mažiausiai kelių savaičių, jeigu ne mėnesio, kol tie ginklai bus panaudoti. Todėl Putino banditų nepaliaujamas civilių žudymas, miestų naikinimas turėtų kauptis ant JAV ir NATO vadų sąžinės.

Ponai J. Bidenai ir Co, Luhansko srityje rusai pabūklais ir tankais tiesiogine ugnimi sušaudė visas regiono ligonines, senelių namus, bombarduojamos visos regiono gyvenvietės. Raudonų linijų nebeliko, bet jums – „ak, negalima provokuoti Putino“.

Lietuvoje mes kartojame, kad su banditu kalbama tik jėga nesvarbu ar gatvėje, ar tarptautinėje politikoje. Kolega Paulius Gritėnas pateikia tokį bandito galios filosofijos kontekstą, kuris mūsų aljanso vadovams vis dar neįkandamas: „Vakarų politikai ir visuomenės ne iki galo supranta, kad turime politinį ir karinį konfliktą su civilizacija, kurioje politika yra fatališka, absurdiška ir visaapimanti galios raiška. Ten nėra jokios naudos iš racionalumo. Jis tiesiog nesuprantamas politikos fone.“. Tačiau mums, Baltijos valstybių ir Lenkijos piliečiams, suprantamas iki kraujo, nes patyrėme savo kailiu. Todėl ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vienareikšmiškai kviečia Vakarus įsitraukti į karą Ukrainoje: „Jei norime sustabdyti putinišką fašizmą – Vakarai turi stoti į šį karą!“. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė tos pačios nuomonės: „Užteks brėžti įsivaizduojamas raudonąsias linijas – metas sustiprinti tvirtas, nepramušamas ugniasienes.“.

JAV administracijai ir Briuselio politikams šis nenoras susitaikyti su tikrove pančioja jų agresyvių veiksmų prieš Putiną politiką. Pasirodo, kad nei J. Bidenas, nei E. Macronas, nei B. Jonsonas, nei nei Scholtzas nepasiruošę žengti į Ukrainą, nebent - „jeigu“.

Kodėl Turkija, NATO narė, sugeba laviruoti išvengdama konfrontacijos su Rusija, nors ir masiškai tiekia bepiločius ukrainiečiams? Jokių apgailėtinų išsisukinėjimų dėl karinių lėktuvų Ukrainai tiekimo „duosiu, neduosiu, o ką Putinas pasakys?“. Gi rusams apšaudant raketomis Lvivą, kas trukdo NATO iš Lenkijos numušinėti raketas? Juk ne rusų lėktuvus naikinti. Kodėl Rusija gali naudotis Baltarusija savo raketų atakoms ir aviacija prieš Ukrainą, o ukrainiečiai Lenkijos bazėmis negali? Tačiau JAV ir Briuseliui tai mirtina, neišsprendžiama problema. Nors aišku viena: anksčiau ar vėliau tiesioginis susidūrimas su Rusija neišvengiamas. Rusija jau nesibodi pažeisti Švedijos oro erdvę savo bombonešiais. Kaip jie elgsis Švedijai ir Suomijai paprašius narystės NATO? Ukraina 2,0?

Tęsinys delfi.lt

Šimto eurų demokratija ir pilietinis atsparumas autoritarizmui

Sun, 27 Mar 2022 21:50:10 +0300

Rusijos karo nusikaltėlio „Z“ sukelto karo Ukrainoje tema pagrįstai tapo visų bent kiek prijaučiančių Ukrainai žmonių užsiėmimu. Vidaus reikalai, taip sakant, neveža. Savo poste FB net iliustravau šią situaciją taip: „Politvalandėlė šeimoje. Žmona paklausė, ką manau apie JAV prezidento Bideno karinio nesikišimo prieš Rusijos pajėgas Ukrainoje politiką. Pradėjau šaukti, kad tas Bidenas toks ir anoks. Ką į tai žmona? "Nustok šaukti, juk ne aš užpuoliau Ukrainą.". Kartais užsimiršti žmogus spręsdamas globalias pasaulio problemas.

Juokas juokais, Lietuvos užsienio politika tapo niekur nedingusių vidaus politinių bei ekonominių problemų pakaitalu. Gyvenimas, tačiau, verčia staigiai mokytis grėsmės akimirkoje gyventi kuo normalesnį gyvenimą, toliau spręsti kasdienines problemas. Gyvenimas verčia vėl mokytis džiaugtis gyvenimo akimirkomis nejaučiant moralinio pasišlykštėjimo savimi kitų kančios akimirkoje.

Tas, kas gyvena ar gyveno Izraelyje, žino, apie ką kalbu. O sugrįžti prie problemų būtina ne tik dėl to, kad stringa svarbios reformos, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, bet ir dėl priimamų įstatymų keliančių grėsmę pilietinėms teisėms. Aiškinant, kad ribojimai pateisinami karo grėsmės akivaizdoje. Ar tikrai? Suprantama, kad Lietuvos visuomenė ir jai atstovaujantieji dar neturi patirties tvarkytis su Lietuvai iškilusia karine grėsme hipotetine ar tikra. Abu atvejai subjektyvaus vertinimo reikalas nemenkinant problemos. Klausimas esminis: kokiomis priemonėmis valdyti grėsmę taip, kad tuo pat metu nepažeisti demokratijos principų? Politikų pasirinkti veiksmai parodys, kiek mūsų visuomenė yra atspari autoritarizmui. Seimas, kaip demokratijos garantas, turėtų tuo susirūpinti. Tą viena vertus ir daro. Seimas atmetė G. Nausėdos merkantilinį bandymą nupirkti visuomenę už 100 eurų. Ar tik tiek tekainuoja demokratija? Beje, iš kokių lėšų? Priminsiu, kad skandinavai kūrė gerovės valstybę savo jėgomis, o ne iš skolintų pinigų. Artimiausias gąsdinantis gerovės valstybės iš skolintų pinigų pavyzdys – Graikija. Tad prie panašaus G. Nausėdos gerovės valstybės varianto reikėtų pridėti perspėjimą „Nedarykite šito namuose!“.

Gyvenimas iš skolos - pati idėja demoralizuoja visuomenės gebėjimą prisiimti ekonominę ir finansinę atsakomybę. Toks mąstymas niekaip neprisideda prie visuomenės sutelkimo politikos grėsmės akivaizdoje. Prognozuojama, kad 2022 metų skola nuo BVP bus apie 45,6 procento. Sakoma, kad skola nedidelė, tad dar liko pasiskolinti trūkstamus 50 proc. ir visi būsime laimingi.

Apskritai G. Nausėda vidaus politikoje užsiima tuo, kuo neturėtų ir tas užsiėmimas kelia grėsmę demokratijai. Problema tame, kad jis, o niekas kitas, sudėtingomis Lietuvai aplinkybėmis kursto ir kovoja informacinius karus pavadinimu "Prezidentas prieš valdžią". Neturėdamas, todėl nejausdamas jokios atsakomybės už savo populistinę „gerovės valstybės“ politiką, jis kalasi sau taškus iš jo klientų ir gerbėjų rato taip nekenčiančių „landsbergių partijos“. Tame kare jis nepateikia nieko konstruktyvaus išskyrus banalybes apie pagalbą visiems. Jo kurstomas informacinis karas ir yra visuomenės kiršinimo politikos pagrindas. Konkretus pavyzdys yra G. Nausėdos siekis dubliuoti premjero instituciją. Taip jis sąmoningai peržengia Konstitucija nubrėžtus prezidento institucijos kompetencijos rėmus. Buvusi prezidentė D. Grybauskaitė savo pirmą kadenciją bandė elgtis taip pat ir susimovė.

Tai – viena vertus. Kita vertus, vieni po kito Lietuvoje pasirodo bandymai siaurinti piliečio teisę žinoti, kritikuoti, protestuoti. Priimtas įstatymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurio turinys sudaro sąlygas spekuliatyviai vertinti vieną ar kitą elementarią teisę į nuomonę, leidžia neįtikusią nuomonę riboti subjektyviai pritaikius įstatymą. Apie problemą rašė politologas K. Girnius, todėl nesikartosiu.

Kaip elgiasi tikrai nepaprastomis aplinkybėmis Ukraina? Siaubingomis karo sąlygomis su kai kuriomis išlygomis buvo nuspręsta neskelbti visa apimančią cenzūrą tikslu palikti teisę gyventojams kritikuoti vyriausybę. Pagrįstai laikinai užšaldyta proputiniškų partijų veikla Ukrainoje. Ukrainos prezidento V. Zelenskio dekretas nurodantis sujungti visus Ukrainos TV kanalus tikslu koordinuoti suderintą informaciją, regis, į žodžio laisvę nesikėsina. Kaip elgiasi Izraelis, nepanaikinęs nepaprastosios padėties nuo valstybės atkūrimo datos t. y. nuo 1948 metų? Jokios cenzūros išskyrus karines paslaptys. Izraelyje net neišjungiami dezinformaciniai Rusijos kanalai. Tai reiškia, kad abi valstybės nebijo kitos nuomonės, kritikos su sąlyga, kad nuomonės neskatina neapykantos.

Kalbant apie nepaprastosios padėties įvedimą visoje Lietuvoje, tačiau, nesu įsitikinęs, kad Lietuvos padėtis tiek grėsminga. Prie Baltarusijos, Rusijos sienos paskelbta nepaprastoji padėtis suprantama, bet visoje Lietuvoje? Ko išsigando Seimas? Maršistų ir kitų panašių veikėjų? Ir be įstatymo lazdos jie staigiai susivokė, kad jų proputiniški išsišokimai šiandienos sąlygomis atrodys apgailėtinai. Visuomenės spaudimas akivaizdus, jokių populistinių taškelių jų pasirodymai neakumuliuos. Ar išsigando visų pasaulio homofobų pradedant V. Putino režimo ruporo Z. Šličytės kalbos Seime? Teisingai pasielgė kai kurie Seimo nariai palikdami salę. Abu atvejai – demokratijos išraiška, kurios bijoti nėra pagrindo. Tačiau prokuratūra turėtų pasižiūrėti, ar Z. Šličytės kalba negali būti įvertinta kaip neapykantos vienai žmonių grupei kurstymas. Kas sakė, kad demokratija yra bedantė? Tuo pat pagrįstai uždaromi nieko bendro su žurnalistika neturintys vietiniai proputiniški dezinformacijos radijo bei televizijos kanalai Lietuvoje ir Rusijos valstybiniai.

Tęsinys delfi.lt

Vakarų sparnuotos raketos – sankcijos, apie kurių galią Putinas net nesapnavo.

Sun, 06 Mar 2022 16:03:09 +0200

Pasaulis ir mūsų, ir Rusijos režimo akimis tapo neatpažįstamu. Mūsų pasaulyje aršiai keikiama vertybinė politika tapo kelrode žvaigžde. Taip kad, maršistai su puidokais ir vėgėlėmis, eikite нx. Putino režimas savo ruožtu sulaukė nelaukto smūgio į paširdžius nuo Vokietijos, tos Vokietijos, kurią jis manė valdantis lyg dresuotą šunį. Tas šuo ėmė ir perkando Putinui ranką.

Taip pat Putino režimas nesitikėjo, kad karas Ukrainoje atskleis dar vieną dešimtmečius eskaluojamą melą apie jų „analogų neturinčias karines pajėgas“. Sprendžiant iš sunaikintos Rusijos kariuomenės puolamosios technikos kiekio, peršasi išvada, kad Rusija neturi jokių "analogų pasaulyje neturinčių ginklų", nors per pastaruosius 20 metų investavo į karines pajėgas apie 750 milijardų JAV dolerių. Gal tas lėšas išvogė kas netingėjo?

Sunaikinti tankai (virš 200) neturi jokios Trophy tipo aktyvios apsaugos nuo prieštankinių ginklų. Tas pat ir su pėstininkų kovos mašinomis (PKM). Sunaikinta veik 1000. Neįmanoma nematyti karinės technikos pagamintos dar gūdžiais sovietų laikais. Tad Rusijos puolamoji galia remiasi ne kokybe, o puolamosios technikos skaičiumi. (Nekalbu apie oro pajėgas ir visokios rūšies raketas. Jos rimtos. Ukrainai reikia kuo daugiau ir greičiau priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos).

Bet, svarbiausias klausimas: ar tikrai žuvo, buvo nukauta virš 9 000 rusų karių? Per septynias dienas? Aš tarnavau Izraelio karinėse pajėgose ir keturis metus Švedijos karininkų kovos mokykloje, kurioje apmokėme Lietuvos karininkus nuo kuopos iki bataliono vado pasalos meno ir prieštankinio puolimo taktikos naudojant Carl Gustav granatsvaidį ir beatotrankinį pabūklą. (Švedai tokius siunčia Ukrainai). Todėl sakau, kad pateikti nuostoliai yra visiška Rusijos armijos karių apmokymo katastrofa. Izraelis per visus karus tarp 1948 -2021 metų (15 karinių konfliktų) tiesioginiuose mūšiuose prarado žuvusiais apie 11 000 karių.

Per 1973 metų karą su Sirija ir Egiptu, kuris tęsėsi dvi savaites, Izraelis neteko 2 688 karių. O Ukrainoje, kaip sakyta ir iki šio straipsnio rašymo meto, Rusija prarado virš 9 000 karių. Jeigu tai tiesa, - siaubas! Ukrainos armija kietai pavarė! Taip pat nepakito dar nuo Stalino laikų karinė puolimo doktrina: užversti karių lavonais priešą. Linkęs manyti, kad pagreitinti puolimą Putinas nusprendė matydamas ir javelinų bei stingerių tūkstantines siuntas Ukrainai. Gal žinojo, kad jo „analogų neturintys“ tankai ir šarvuočiai neturi šansų apsiginti nuo šių ir panašių prieštankinių ginklų.

Tad kur ta „analogų neturinti“ Rusijos kariuomenė? Tai, ką matome video įrašuose, tai paimtus į nelaisvę apdriskusius Rusijos karius, dvidešimtmečius vaikinukus nesuvokiančius, kur jie pateko ir kuriam galui. Pavyzdžiui, vienas žuvęs jaunas rusų karys savo telefone siųstoje žinutėje motinai rašė, kad jis ne manevruose, o kare Ukrainoje ir jam tiesiog norisi pasikarti: „Mama, mums sakė, kad ukrainiečiai sutiks mus su gėlėmis, bet jie puola po tankais, o mes juos šaudome, mums liepta šaudyti į civilius“. Štai tokia Putino Rusijos armija grasinasi į Ukrainos ir mūsų laisvę. Todėl nestebina įvaryto į kampą Putino šantažas panaudoti branduolinius ginklus „jei Vakarai kišis“ ne į savo reikalus. Karas Ukrainoje parodė, kaip toje H. K. Anderseno pasakoje, kad karalius nuogas. Ir ne tik: parodė, kad V. Putinas nesveiko proto. Vienintelis būdas jį sustabdyti, tai Putino artimiausiai aplinkai juo kuo greičiau atsikratyti. Tik taip jo aplinka galimai galės švengti Vakarų demokratijų sparnuotų raketų, tikrai analogų pasaulyje bei istorijoje neturinčių ekonominių ir finansinių sankcijų smūgio. Jų pasekmės jau palietė visą Rusijos visuomenę.

Dar vienas diktatorius - Lukašenka, grasina trečiuoju pasauliniu karu. Bet „trečias pasaulinis“ vyks tik jo ir jo draugelio nuo kokaino pažeistose smegenyse. Kinija, kuri balansuoja tarp baimės sulaukti tokių pat triuškinančių sankcijų ir solidarumo su Rusija, tiek neišprotėjo. Tai rodo dviejų stambiausių Kinijos valstybinių bankų atsisakymas finansuoti Rusijos prekes.

Niekur nepradingo ir nesiskaitymas su žuvusių karių kūnais. Jie arba paliekami likimo valiai, arba deginami mobiliuose krematoriumuose. Totali nepagarba nei žuvusiems, nei jų tėvams. Patys rusų kariai meta savo kovos mašinas dėl elementaraus bado, todėl plėšia parduotuves, pardavinėja kurą. O turėdami galią užimtoje vietoje, terorizuoja arba tiesiog nužudo civilius. Ir akivaizdu, kad ukrainiečių lupama Rusijos armija vis dažniau puola civilius pastatus. Iš Baltarusijos paleista raketa sunaikino istorinį kino teatrą Černygove. Rusijos armija salvinėmis raketomis jau nesislėpdama šaudo tiesiai į gyvenamuosius rajonus Charkove, kuriuose ukrainiečių pajėgų nei kvapo. Artimiausias tragiškas vaizdas – Sirijos Homso ar Čečėnijos Grozno griuvėsiai. Ant Severodonecko mėtomos nevaldomos bombos „FAB-500M-62“. Tikslas yra sunaikinti kuo daugiau pastatų. Taip pat Rusija naudoja Ženevos konvencija uždraustas vakuumines bombas. Toks įsiutusių, isteriškų diktatorių braižas. Tad, neturėdami jokios pagarbos savų gyvybėms, Putino žudikai jos nerodo savo priešams. Putinas įsakė naikinti miestus ir tai akivaizdu. Jo stalinistinėje smegeninėje tik kraupus teroras parklupdo priešą. Kas garantuos, kad Rusijos kariuomenė nepradės naikinti ukrainiečių atomines jėgaines?

Pasaulį Putino chamizmas, barbariškas įžūlumas, pataloginė atsakomybės stoka užkniso juodai.

Tęsinys delfi.lt

Putino svajonė, kuri „и хочется, и колется“

Thu, 17 Feb 2022 17:32:11 +0200

V. Putinas, regis, nori palikti kruviną pėdsaką Rusijos ir pasaulio istorijoje. Rusijos tragedija yra tūkstantmetė priespauda, kuri be kelių išimčių, vis gimdo Rusijos valdytojus - kriminalinius nusikaltėlius. Matyt kitaip ši iškankinta tauta neužprogramuota. Bent jau kol kas V. Putinas nuo scenos taikiai išeiti negali, nes Ukraina jam yra jo vyriškumo ir absoliučios valdžios simbolis. Nors vis tikina, kad pulti nesiruošia.

Šis jo charakterio bruožas atsispindi jo šiandienos užsienio politikoje. Kriminalinis mentalitetas kužda tik du būdus pergalei pasiekti: nuogą galią ir šantažą. Ar keldamas neįmanomus reikalavimus Vakarų demokratinei civilizacijai klauptis, jis ir jo režimas buvo numatę išgirsti kategorišką ne? Sprendžiant iš jo reakcijos į JAV primestą gumos tempimo diplomatiją su kuria jis staigiai susitaikė, - ne, nors teigė, kad į tokią diplomatiją nesileis. Ar tas „ne“ sustabdys nuo puolimo sužinosime, kai pamatysime. Akivaizdu, kad planas pradėti Ukrainos invaziją imant ją dalimis, jau senai ant stalo. Todėl jis turi parodyti jog nejuokauja toliau telkdamas karines pajėgas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje.

Regis, V. Putinas visa savo siela nori, kad Vakarai juo patikėtų, jog jo sukurpta krizė yra rimta ir nepaklusus, gresia apokalipsė. Sakau, kad buvo apsisprendęs, tačiau viena, įsivaizduotinos priešo reakcijos, kita - su jomis susidurti gyvai. O gyvai gavosi taip, kaip jis ir jo aplinka net nesapnavo.

Pasirodė, kad Vakarai netik vieningi, bet JAV ir kai kurie NATO nariai bei rėmėjai numoję ranka į Putino grasinimus, ėmėsi tiekti karinę pagalbą Ukrainai. Dar daugiau: JAV siunčia karines pajėgas, nors ir simboliškas, prie pietinių ir rytinių NATO sienų, žadėdama, Rusijai užpuolus Ukrainą, atsiųsti dar kelias amerikiečių brigadas. Jų pagrįstai laukia Baltijos valstybėse. Kodėl delsiama? Matyt, kad „be reikalo“ neerzinti. O gal mano, kad V. Putinas Lietuvos nepuls dėl čia dislokuotų Vokietijos pajėgų?

Politinis V. Putino šantažas, pirmoje jo stadijoje, patyrė fiasko. Savo nerealiais reikalavimais, kurių niekas nepatenkino, jis galutinai įvarė save į kampą. Kokie ženklai tai patvirtina? Rusija pagrasino sustabdyti Europai dujų tiekimą. Tai yra pasielgė visiškai kitaip, nei įsivaizdavo Vokietija, mokėdama V. Putino režimui milijardus idant išvengti panašaus grasinimo. Taip pat V. Putinas jau grasina branduoliniu karu.

Taigi, V. Putinas, neturėdamas kur trauktis, visgi pagrasino nutraukti dujų tiekimą. Kas tai, jeigu ne visiška panika? Prarasti 40 proc. pajamų iš dujų eksporto, itin svarbias pajamas Rusijos ekonomikai, prarasti pasitikėjimo likučius, apgavus saviaapgaulei nusiteikusią Vokietiją – panika, ponai, panika. Reiškia, kad V. Putinas nebeturi kuo šantažuoti Vakarus. Rusija lieka, kaip toje rusiškoje pasakoje, prie supleišėjusios geldos.

Ir štai kodėl V. Putinas turi pradėti karą nesvarbu galimų sunkiausių sankcijų jo režimui ir Rusijos ekonomikai. Kaip sakė prieš kelias dienas Rusijos ambasadorius V. Tatarinsevas Švedijoje: „Mums nusispjauti į jūsų sankcijas“. O ir nesvarbu garsių Rusijos generolų perspėjimo dėl „beprotiško karo“ prieš Ukrainą. Buvęs daugiametis Rusijos generalinio štabo generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas, taip pat Rusijos rezervo karininkų organizacijos pirmininkas : „Putinas taip pavargo nuo Rusijos, kad nori ją sunaikinti“, ir „Putino laukia Haga arba kiti teismai“. Tačiau, banditas kitaip negali, kol mano turįs dar kiek parako. Ar karas, jeigu įvyks, bus atviras, ar per savas „respublikas“ Donbase joms prašant jas apginti, ar kitokia forma, ar karas bus „tik mažas“, jam nebeturi reikšmės.

Regis, JAV prezidentas Bidenas ne šiaip sau nusikalbėjo sakydamas, kad dėl mažo karo bus ir mažos sankcijos. Matyt įsivaizdavęs, jog šitaip padėsiantis Putinui išgelbėti savo veidą, patenkinti jo norą suvaidinti nenugalimo Vladimiro vaidmenį. Ar kraujo pėdsakas po „mažo karo“ pateks į Rusijos istoriją?

Viena tiesa, tačiau vis ryškėja: ar pradės, ar nepradės V. Putino režimas puolimą prieš Ukrainą, JAV abiem atvejais išliks šio šachmatų žaidimo laimėtoja. Kaip? Ukraina, dėl to niekas neabejoja, Rusijai užpuolus, taps tikra mirties ir lėšų čiulpimo pelkė daugeliui metų. Be to, jeigu sankcijos Rusijai tikrai kandžios, kaip grasina JAV, Rusija patirs tai, ką patyrė Iranas. O jeigu Rusijos režimas blefavo ir jis atsitrauks, jis taps pajuokos objektu. Bet šioje vietoje svarbiausias klausimas yra, ar Putinas tiki Vakarų ekonominių sankcijų griežtumu?

Tęsinys delfi.lt

Kaip baubiantys tapo Lietuvos politikų šventa karve

Fri, 04 Feb 2022 16:50:36 +0200

Tenka konstatuoti ir dar vieną, deja, bet jau faktą: ši karvė ant ausų pastatė Seimą, vyriausybę ir prezidentą, net nenunešę „nafig Seimą“. Tereikėjo išsiilgusiems diktatūros (apie 120 000 žmonių) pasivadinti tauta, ir politinis elitas pasidavė be mūšio. Trisdešimt metų laisvėje taip ir nesukūrė naujos kartos politikų, kuriems principai ir vertybės nėra eilinė spekuliacija.

Iš kur toks skaičius? Iš nepatekusių į 2020 metų Seimą kandidatavusių partijų rinkimų statistikos. Lietuvoje balsuoja tik apie 50 procentų iš 2 472 405 turinčių teisę balsuoti. Balsavo 1 174 962. Balsavusių už nepatekusias į Seimą partijas sudaro apie 11 procentų nuo tos sumos. Nors ir atsakingai mastančių vakcinuotų bent vienu skiepu turime 1 800 000 (69,9 proc. Likusieji neskiepyti gatvėmis nelaksto, kuo jie nepatenkinti galima tik spekuliuoti), garsiausiai rėkianti visiška mažuma apsuko aplink pirštą visą persigandusi „elitą“. Kiek reikia neturėti savigarbos, kad pasiduoti? Kiek reikia neturėti pasitikėjimo savimi, kad nusilenkti publikai šokančiai ant žuvusiųjų už laisvę kaulų?

Pavyzdžių kiek nori ir kiekvienas iškalbingas. Aptarsiu valdančiąją daugumą Seime. Kalbėti apie likusias partijas, jų principines nuostatas, kurių jie niekada neturėjo yra beprasmis užsiėmimas.

Ryškiausias pavyzdys – politinių lavonų sambūris pasivadinęs skambiu pavadinimu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios vedlys paskelbė demokratinę žinią: „Jeigu ne policinė, tai kriminalinė valstybė“.

Tad, nori nenori, matant neadekvačią kritikos bangą dešiniųjų valdančiajai daugumai, supranti, kad neapykanta jiems kyla dėl jų pačių dabar jau diskredituotos vertybinės politikos. Putinas su savo draugeliais Lietuvoje skambiais pavadinimais, kaip antai visokie šeimų gynimo maršai ir sąjūdžiai, ragų ir kanopų kontoros „STI“, laisvų visuomenių institutai, nacionaliniai tėvų sąjūdžiai (ir taip be galo bei krašto vadovaujami veik tų pačių žmonių - lėlininkų) pasiekė savo: žodis „vertybė“ Lietuvoje tapo keiksmažodžiu.

Štai kaip ta konservatorių vertybinė degradacija vyksta. Įdėmiai klausiausi pokalbio tarp konservatoriaus, lyg ir profesionalaus politiko, Jurgio Razmos ir šeimų gynėjų vedlio. Tad, tragikomiškas dialogas:

Vedlys: Turiu trys reikalavimus. Pirmas - įsteigti piliečių asamblėją!

Razama: Puiki mintis. Reikia pagalvoti, kaip ją įgyvendinti.

Vedlys: Antras - leisti peticijas pasirašyti mobiliu parašu!

Razma: Taip, reikia pasižiūrėti, kaip techniškai tai įgyvendinti.

Vedlys: Trečias - reikalauju pagarbos man, jokių etikečių, nepriešinkite tautos!

Razma: Sutinku.

Tiesa sakant, neiškreipiau nei vieno abejų vyrukų girdėto žodžio. Pirma man kilusi mintis buvo „Ponai, gal bent jau pasiskaitykite leidinį internete „Lietuvos parlamentarizmo raida“ https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36627&p_k=1 kurį tikrai ne vieną kartą jau buvo skaitę aštuntokai ir dešimtokai. Nedarykite sau gėdos. Piliečių asamblėjos idėją nori įgyvendinti Kirgizijos ir Baltarusijos diktatoriai apsimetę demokratais. Šią idėją šauniai atkartoja maršietis, o J. Razma taip pat šauniai jam pritaria.

Nors tai, ką ponas mums sako yra „velniop Seimą“ tik kitais žodžiais. Akivaizdu, kad maršiečių vedlys reikalauja tiesioginės ir nekvestionuojamos įtakos bei įpareigojančio balso Seimui. Ponas nesuvokia, kad tokių kaip jo nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje kiek nori, o partijos Seime atsakingos tik savo rinkėjams. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai balsuojama „pagal sąžinę“, kuri neretai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Tęsinys delfi.lt

Kai pritariama besimaivančiai antisemitų miniai išsidabinusiai geltonomis Dovydo žvaigždėmis

Mon, 31 Jan 2022 08:44:20 +0200

Taip, ir vėl tos Holokausto atminimo dienos! Dar priedo reikalaujama šį žodį rašyti iš didžios H. Jau stereotipinėmis tapusios reakcijos į „ir vėl“ rodo, kad tūlo lietuvio istorijos supratime žydai vis dar kažkokie svetimkūniai kažkaip dar Lietuvoje užsibuvę. Ir ne tik: „jie“ įžūliai nesiruošia pamiršti ne tik skausmo, bet ir nuoskaudų. Na, ne krikščionis, jie, ne krikščionis“.

Bet kuriuo atveju, Lietuvoje žydai toleruojami, o vienas net mylimas, mat tas prikaltas prie Kryžiaus.

Ši buitiniame kontekste „jie“ ir mes“ takoskyra veidaknygėje formuluojama taip: „Pažvelgus į Lietuvos žydų kalendorių krinta į akis nuolatiniai renginiai skirti tai holokausto aukoms atminti, tai apsilankymams Paneriuose, tai Kauno geto, tai Vilniaus geto aukų, tai Lietūkio garažo aukų minėjimams. Ar tie žydai nieko kito neveikia, kaip tik rauda? Ar nebuvo kitų genocidų? Ne, aš nieko nesakau, suprantu jų skausmą, bet reikia jausti ribas. O tas nuolatinis piršimas Škirpos ar Noreikos, Krištaponio? Nuolatiniai metų metais nesibaigiantys reikalavimai. Kiek galima?“. Ir dar vienas pavyzdys, konkretaus asmens anot jo, gerbiančio žydus „už jų protą“. Kalbėdamas apskritai apie politiką vis priminė man mano žydiškumą bei standartinį klausimą „o kiek žydų buvo NKVD?“. Ir, kaip vyšnią ant torto, „Šeši milijonai žydų? Kad tiek žydų Europoje nebuvo“.

Ką tokiam geranoriškam žydų gerbėjui atsakyti? Pasakiau, kad mano žiniomis Sibire nežuvo nei vienas lietuvis ir kad Vorkuta iš tikrųjų buvo puiki sanatorija. Mačiau, kad žmogus įsižeidė, net pagailo pastarojo. Pridėjau nuorodą į Holokausto enciklopediją. Tikiuosi, angliškai skaito.

Šiuo straipsniu siekiu atkreipti dėmesį į Holokausto atminties suvokimo svarbos, vis tolstančios nuo istorinio įvykio laike, problemą. Taip paprastai atsitinka kai nuo istorinio įvykio praėjus kokiems septyniasdešimt metų, šie apauga politiškai įtakotais mitais. Holokausto atveju kuriami nauji tabu arba atsiranda nauji būdai šią tragediją sumenkinti imant lyginti ją su kitomis tragedijomis tol, kol nebelieka išskirtinumo ir tuo pat – moralinės atsakomybės kaip vertinimo kriterijaus. Dėl to Holokaustas praranda savo išskirtinumą ne tik kaip žydų tautos tragedija. Mat nebegirdimas ir perspėjimas žmonijai niekada nepamiršti galutinio žmogiškosios moralės bankroto. Žinoma, pedagoginiais sumetimais. Holokaustas juk buvo sistemingas, biurokratinis, valstybės remiamas milijonų žydų vyrų, moterų ir vaikų žudymas – pramoniniu būdu. Jeigu kam sunku įsivaizduoti (o normaliam neįmanoma), kaip pramoniniu būdu buvo žudomi žmonės, siūlau pasižiūrėti šį video klipą iš karvių skerdyklos

Žydų ir kitų „nesveikų“ žmonių grupių naikinimas dujų kamerose sugrūdus iki 1 200 žmonių į vieną dujų kamerą buvo ta pati gyvulių skerdykla visų pirma atėmus iš naikinamų žmonių jų veidą. Tokiu būdu Aušvice buvo nužudoma iki 6 000 žmonių per dieną, kas dieną.

Vokietijoje šiuo metu kaip tik vyksta diskusija apie Holokausto reikšmės menkinimą naudojant reliatyvizavimo metodologiją. Filosofas Jurgenas Habermasas, laikomas Vokietijos sąžine, kaltina Vokietijos kairiuosius susirgus reliatyvizmo liga. Jiems ploja atsistoję Vokietijos proputiniškos partijos AfD antisemitai. Vokietija turi dvi jos visuomenę slegiančias ir ateityje slegsiančias istorines ir psichologines traumas – Hitleris ir Holokaustas. Pirmu atveju trauma įtakojo nuolatinį nusilenkimą pradžioje sovietams, o vėliau Rusijai. Taip ši trauma pavertė vokiečius Putino lakėjais pamiršusiais, kaip ir Lietuvoje, beje, vertybinius demokratinės civilizacijos principus. (Nors, vienas skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra – lietuvių neslegia joks kaltės jausmas.

Tęsinys lrt.lt

Ar lietuviškoji socialdemokratijos atmaina - dešiniųjų radikalų bei anarchistų šešėlis?

Fri, 28 Jan 2022 17:59:35 +0200

Lietuvoje 60 proc. gyventojų balsavusių prieš vyriausybės užsienio politiką Kinijos atžvilgiu, regis, su demokratinėmis vertybėmis nelabai draugauja. LSDP tai žino, bet vietoje vertybinės politikos gynimo, pasirinko pilti beprincipio pragmatizmo žibalą į simpatijų diktatūroms ugnį. Priminsiu, kad pagal Konstituciją (135 straipsnis, 1 dalis) Lietuvos užsienio politika negali būti nevertybinė.

Tad toks išsidirbinėjimas kaip ir nedera su socialdemokratiniais idealais, kurių pati LSDP, akivaizdu, bijo kaip velnias kryžiaus.

Štai LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis, delfi.tv laidoje klausė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus "Kam viso to reikėjo?" turėdamas omenyje Kinijos konfliktą su Lietuva. Pabrėžiu: Kinijos konfliktą su Lietuva, o ne atvirkščiai.

A. Kubilius į klausimą neatsakė. Tačiau besiklausant diskusijos man kilo visa eilė klausimų tarp mūsų, socialdemokratų, šnekant:

Ar teisingai supratau, kad klaupdamasi ant kelių prieš Kiniją, LSDP beatodairiškai gina Lietuvai spaudimą darančią kruviną Kinijos komunistinę diktatūrą? Tą, keliančia kaip ir Rusija, egzistencinę grėsmę demokratijoms?
Ar LSDP nesutinka, kad Kinijos Respublika (Taivanas) faktiškai atitinka nepriklausomos valstybės požymius pagal tarptautinę teisę? Priminimui: JT susidarius palankiai (komunistinių ir besivystančių šalių) balsų daugumai, 1971 m. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Kinijos (KLR) atstovavimo JT, taip neteisėtai pašalindama iš JT Taivaną, kuris niekada KLR nepriklausė. Na, kaip ir Karaliaučius Rusijai. (Dainius Žalimas. Taivano dilema – teisė ir teisingumas ar prievarta)
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/dainius-zalimas-taivano-dilema-teise-ir-teisingumas-ar-prievarta-500-1631752
Ar, palyginus, menkos apimties prekyba su Kinija yra svarbesnė nei su demokratiniu ir ekonomiškai mums svaresniu bei politiškai prognozuojamu Taivanu?
Ar LSDP remia ES ir ypač Vokietijos diktatūrų papirkimo politiką niekaip nesustabdžiusią diktatūrų nuo agresijų prieš savo kaimynus? (Pagaliau Vokietija pareiškė, kad jeigu Putinas puls Ukrainą, Vokietija stabdys Nord Stream 2 projektą kainavusi 10 mlrd. eurų).
Ar LSDP, jeigu laimėtų sekančius rinkimus, keis Taivano atstovybės pavadinimą į Taipėjaus?
Ar LSDP renkasi „gerus“ santykius Kiniją, bet ne teigti artimus ryšius bei juos stiprinti su mūsų saugumo garantu JAV?
Lietuvos vidaus politikoje lyg ir neturėtų būti sunku vadovautis vertybėmis. Tad kodėl LSDP sąmoningai pasirinko nekritikuoti maršiečių, antivalstybininkų, švilpikų šokančių ant žuvusiųjų už laisvę didvyrių kaulų? Taip LSDP savo tylėjimu pasirinko atvirai remti dešiniuosius radikalus, anarchistus bei jų dievuką Gitaną Nausėdą.
Ar LSDP frakcija Seime balsuos už Partnerystės įstatymą? Taivano Konstitucinis Teismas tuo tarpu jau 2016 metais remdamasis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, įtvirtino tos pačios lyties asmenų santuokos laisvę, politikams iki tol nesiryžus spręsti šio klausimo.

Socdemai, susijungę su LDDP, nuosekliai nuo 2001 metų vidaus politikoje vengė remtis vertybine politika, todėl ir jos prasmę kai kam partijoje sunku suprasti. Kinijos ir Rusijos grėsmių akivaizdoje vertybinės politikos gynimas tolygus egzistenciniam demokratijų išlikimui. JAV ir ES jau imasi bei ateityje imsis rimtų Kinijos spaudimui stabdyti priemonių, kaip ir šiandien prieš Rusiją. Taigi, arba LSDP turi pripažinti, kad Kinija ir Rusija yra agresyvios diktatūros kurias būtina stabdyti, arba socdemams dešiniųjų radikalų ir anarchistų balsai svarbesni už mūsų pačių išlikimą nepriklausoma, demokratine valstybe.

Tęsinys delfi.lt

Miesčioniškumas ir vertybinė politika Lietuvoje nedraugauja

Thu, 06 Jan 2022 14:14:49 +0200

„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – sako G. Nausėda, kuriam JAV valstybės departamentas dėkojo raštu kaip tik už pavadinimą. Jam antrina prezidentas V. Adamkus. Abu pamiršę, kad 1990 metais mes padarėme tokią pačią "klaidą" atsisakę Lietuvos TSR pavadinimo net nepasitarę su SSSR prezidentu M. Gorbačiovu. Koks įžūlumas! Jeigu nebūtume atsisakę, nei V. Adamkus, nei G. Nausėda nebūtų tapę prezidentais, nebent kokio Lukašenkos tipo.

Tokių norinčių apstu Lietuvoje, Seime ir prezidentūroje taip pat. Prie bendro miesčionių choro, kuriems 1988-1993 metų Lietuvos istorija nemotais, prisidėjo ir du Rusijos bei Kinijos nevertybinės politikos gynėjai istorikas Algimantas Kasparavičius bei politologas Šarūnas Liekis. (Lietuvos vertybinės politikos fantomas. 15min.lt).

Abu pliekia TS-LKD užsienio politiką atviru tekstu: „Trumpai tariant, ši Lietuvos ideologizuota užsienio politika, kokios sau neleidžia vykdyti net Šiaurės Korėja ar Iranas, yra tarptautinių santykių anomalija, ženklia dalimi nubraukianti iki šiol vykdytą Lietuvos politikos tradiciją, kuri daugiausia plaukė ant trijų banginių: nacionalinių interesų gynimo; dalyvavimo ES–transatlantinėje gynybinėje sistemoje; geros kaimynystės principo. Jeigu įvertinsime išsišokimo prieš Kiniją kainą – išprovokuotų Pekino sankcijų daromą žalą Lietuvai, septynmyliais žingsniais vykstančią Baltarusijos integraciją į Rusiją ir nepavykusią Astravo atominės elektros blokadą į Latviją, Estiją ar Ukrainą, tai turėsime pripažinti, kad du iš trijų mūsų užsienio politikos principų nebeveikia“.

Ponai miesčionis, ar apsimetate nesuprantantys, kad „gera kaimynystė“ Putino režimo suprantama kaip lindimas jiems į užpakalį jų sąlygomis? Dabar pasakykite kažką panašaus Islandijai teturinčiai 366 425 gyventojų, bet pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą prieš sovietų, prancūzų ir vokiečių valią. Galiu užtikrinti, jie jums parodys vidurinį pirštą.

Aišku viena: atėjus į valdžią buvusiems komunistams, kažkaip per naktį tapusiems socdemais, neatsakingos socialinės politikos kontekste nevertybinė politika leido formuotis nežabotam miesčioniškumui bei legitimavo prisitaikėlišką filosofiją. Taip, užsienio politikoje socdemai atvedė mus į NATO ir ES, socdemai 2014 metais atgaivino konservatorių nustekentą kariuomenę bei prižadėjo skirti 2 proc. BVP karinių pajėgų atgaivinimui. Pažadą įvykdė. Bet, kartoju, nevertybinė socialinė politika – korupcija, didžiojo kapitalo rėmimas, nesiskaitymas su gyventojų ekonominėmis ir finansinėmis problemomis, privertė apie milijoną Lietuvos gyventojų palikti Tėvynę. Šis šizofreniškas kontrastas atvedė visuomenę į aklagatvį. Kitaip tariant, terminas „vertybė“ daliai visuomenės tapo keiksmažodžiu. Vienas po kito pasirodė politikai ir partijos pateisinančios diktatūras kartojant mantrą „su diktatūromis reikia draugauti, jas reikia suprasti antraip…“.

Antraip ką? Suomiai, tik ką pareiškę, kad gali pasirinkti narystę NATO, pastatė į vietą mūsų prezidentus G. Nausėdą ir V. Adamkų. Suomiai pagaliau pasakė ne U. Kekkoneno finliandizavimo politikai ir Rusijos grasinimams. Tai ką dabar pasakys „mes tokie maži, o jie toookieee dideliii“ propagandistai? Tikriausiai neapsivers liežuvis įvardinti Suomijos pareiškimą vertybine politika.

Taip, vertybine, nes jie kategoriškai atsisako tapti Putino diktatūros įtakos zona nesvarbu naudingą biznį. Sakysite, kad suomiai ir toliau daro tą biznį su Rusija, Baltarusija ir Kinija? Daro, ir mes darome, trąšos kartu su milijardine cigarečių ir degtinės kontrabanda vis dar važiuoja.

Miesčioniškumas Lietuvoje užkrečiamas. Jis atsirado mūsų visuomenėje ir kartu su vis aukštesniu pragyvenimo lygiu. Kuo sotesnis pilvas, tuo baisesnė vertybinė politika, ar klystu? Neklystu dėl vieno: su šiandienos diktatūrų pateisintojų požiūriu į vertybinę politiką 1990 kovo 11- toji nebūtų įvykusi.

Būtume likę korumpuota Rusijos gubernija, o 1991 metų Sausio 13 -tąja žuvusius didvyrius vadintume teroristais. Galiu garantuoti, kad nei A. Kasparavičius, nei Š. Liekis už grotų nesėdėtų, jie būtų paskirti Glavlito vadovais, vienintelio teisingo istorinio instituto direktoriais. G. Nausėda virstu Putino pastumdėliu, visokie ragų ir kanopų „institutų ekspertai“ vadovautų vienai teisingai „tikrai demokratinei“ partijai, celofanai su orlauskais - KGB vadukais šokančiais ant demokratijos kaulų.

Abu autoriai ad hominem paskelbė, kad Lietuva kalta dėl Karaliaučiaus militarizavimo bei padidėjusio Rusijos apetito Baltarusijai. Vien tik dėl šių kaltinimų Lietuvai abu sulauks medalio iš Putino rankų.

Miesčioniškumas tiek pat pavojingas kaip ir šiandienos COVID-19 pandemija. Mažiausiai ko šiandienos Lietuvai reikia, tai intelektualų kritikuojančių TS-LKD ne už vertybinės politikos diskreditavimą, bet pačią Vakarų demokratinės civilizacijos vertybinę politiką, nuleidžiant Lietuvą žemiau už Šiaurės Korėją ir Iraną, kaip ciniškai savo straipsnyje daro Š. Liekis ir A. Kasparavičius. Ne ten kirtį dedate, ponai miesčionis. Kažkas Vakaruose turėjo pagaliau pasakyti stop Kinijos agresyviai spaudimo politikai, Putino režimo nuolatiniam grasinimui Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Kažkas turėjo sustabdyti Lukašenkos avantiūrą ir ją sustabdė ne anot vertybinės užsienio politikos kritikų „išmintinga A. Merkel diplomatija“, (kurios pažadų neįvykdė naujieji Vokietijos vadovai), bet konkrečiai ryžtinga Lietuvos ir Lenkijos nelegalų apgręžimo politika bei JAV ir ES griežtos sankcijos Lukašenkos režimui.

Tęsinys delfi.lt

Metai, kai Lietuva valdė krizes, bet puolimui prieš demokratiją galo dar nesimato

Thu, 23 Dec 2021 18:47:06 +0200

Jau kurį laiką Lietuva galynėjasi su mus ištikusiomis krizėmis - COVID’u su visomis jo atmainomis bei Lukašenkos jėga į mūsų šalį varomais nelegaliais migrantais. „Trąšų“ skandalas patenka į vietinės politikos pasitikėjimo valdžia krizę, o jos eskalacija ir baigtis parodė, kad ne šventieji puodus lipdo. Deja, stipriai nuvylusi valdančiųjų baimė visuomenės teisei žinoti neiškrenta iš puolimo prieš demokratiją tendencijų.

Pandemija vėl atvėrė dar nuo violetinio maro laikų užsilikusią nuolat pūliuojančią votį. Liūdna, bet per pastaruosius 10 metų dalis mūsų visuomenės vis dar neįsisavino pagrindinių demokratijos principų; juo labiau nepajuto jiems pagarbos. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos politika, girdi, „su visais reikia bendrauti“ ir „gatvę reikia išklausyti“ demokratijos nekentėjams ne tik įkvėpė drąsos, bet dar ir suteikė politinio solidumo aurą. Politinį užnugarį taip pat.

Nenuostabu, kad kažkada panaši politika atvedė į Seimą violetinę partiją, šiaip taip pravegetavusią (iš mūsų kišenės, suprantama) ten visus keturis metus. Prie Nausėdos judėjimai, visa savo esybe nugrimzdę į gatvės tamsumas, kuriose kotiruojamas antisemitizmas, rasizmas, homofobija, šovinizmas, taip pat sulaukė prezidentūros paramos. Simpatijos marginalams ir noro jiems įtikti neatšaldė net orlauskų ir celofanų šūkiai „Nafig Seimą, pastatysime valstybę ant ausų!“

Mano teiginius patvirtina ir faktas, kad ne šiaip sau „Laisvos visuomenės instituto“ direktorė K. Z. Sakavičienė buvo širdingai priglausta prie Nausėdų šeimos krūtinės, neatsižvelgiant į tai, kad jos „institutas“ persmelktas fašistinės ideologijos.

Kuo baigėsi violetinis maras žinome. Tačiau „nafig Seimą“ maras net nesiruošia baigtis, nes valdžios vadžias į rankas perėmę paraštiniai politikieriai – ir ne šiaip sau kur nors, o prezidentūroje, - turi daug didesnes galias konsoliduoti dešiniuosius radikalus. Vienas iš būdų tą daryti - prezidentūrai pataikaujančių asmenų skyrimas į svarbius valstybinius postus. Regis, sąmoningai nusitaikyta į Lietuvos demokratijos gynimo instituciją - Lietuvos Konstitucinį (toliau - KT) teismą.

Teisininkės Danutės Jočienės paskyrimas KT pirmininke šiandien atsiperka su kaupu, bet ne Lietuvos demokratijos naudai.

Atvirkščiai. Štai keli pavyzdžiai rodantys, kad KT stoja į biurokratinės valstybės, o ne Lietuvos piliečio ir visuomenės intereso pusę - užkerta piliečiui galimybę kontroliuoti politikus, reikalauti jų atsakomybės.

Naujausi KT nutarimai rodo, kad KT politikuoja ne piliečio naudai. Štai, byloje Tapinas prieš Valstybę. KT stojo ginti politinei etikai nusižengusį politiką, o ne piliečio konstitucinę teisę patraukti jį atsakomybėn. Ir KT veiksmų nebebus galima apskųsti Seimo EiPK. Negana to, pareiškėjui buvo dar ir užkirsta galimybė teisme ginčyti Seimo EiPK atsisakymą imtis jo skundo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. Tapinas savo teises gali ginti kitais būdais. Tas kitas būdas – traktuoti politiką kaip privatų asmenį, galimai pažeidusį pareiškėjo asmens garbę ir orumą. Anot buvusio KT pirmininko prof. Dainiaus Žalimo, toks „[Sprendimas] gali turėti tam tikrų žalingų pasekmių apskritai kalbant apie individualaus konstitucinio skundo institutą, nes tai siaurina individualaus konstitucinio skundo galimybes, nustatant praktikoje tokias sąlygas, kurių nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme“. Šiuo atveju KT nutarimas, pavertęs politiką privačiu asmeniu, gelbsti politiką nuo atsakomybės.

Prezidento G. Nausėdos reakcija šiuo atveju – nulinė, nors jis taip entuziastingai „gina demokratiją“ - celofaninius šeimų maršus, basakojų mamų demaršus ir pan.

Bet prezidentas turėtų reaguoti, nes dar vienas KT sprendimas suteikia ir Seimo kontrolieriui teisę be jokio paaiškinimo atmesti eilinio piliečio skundą arba jo išvis nepriimti . Tokiu būdu Seimo kontrolieriaus sprendimas taip pat tampa nekvestionuojamu. Abiem atvejais Konstitucinis Teismas stojo ne į piliečio pusę. Kur, sakykite, „kovotojų už demokratiją“ - maršiečių, celofanų, prezidento patarėjų pasipiktinimai? Juk būtent jie - celofanai su orlauskais – ir reikalavo suteikti daugiau teisių piliečiams kontroliuoti politikus. Konstitucinis Teismas, vadovaujamas G. Nausėdos statytinės D. Jočienės, tas teises, deja, dar labiau susiaurino.

Tęsinys delfi.lt

Lietuvą visu sunkumu užgriuvo COVID -19 su visomis jos atmainomis bei Lukašenkos jėga varomų į Lietuvą nelegalių migrantų bangos. „Trašų“ skandalas patenka į vietinės politikos pasitikėjimo valdžia krizę, o jos eskalacija ir baigtis parodė, kad ne šventieji puodus lipdo. Deja, stipriai nuvilusi valdančiųjų baimė visuomenės teisei žinoti, neiškrenta iš puolimo prieš demokratiją tendencijų.

Pandemija vėl atvėrė nuolat pūliuojančią votį, kuri nuo violetinio maro laikų taip ir neišgijo. Dalis visuomenės per pastaruosius 10 metų nei per jota nepriartėjo prie pagarbos demokratijos principams. Akivaizdu, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nieko neišmoko iš prezidentės Dalios Grybauskaitės „su visais reikia bendrauti“ ir „gatvės reikia išklausyti“ skausmingai klaidingos politikos. Tos politikos, kuri suteikė demokratijos nekentėjams politinio solidumo aurą bei politinį užnugarį. Tuo metu panaši politika atvedė į Seimą partiją šiaip taip pravegetavusia ten visus keturis metus iš mūsų kišenės. Prie Nausėdos demokratijos nekentėjai taip pat sulaukė idėjinės paramos iš žmogaus, kuris, nesvarbu civilizuotos išvaizdos ir elgesio, visa savo esybe nugrimzdęs į gatvės tamsumas, kuriose kotiruojamas antisemitizmas, rasizmas, homofobija, šovinizmas. Nesustabdė nuo simpatijų net orlauskų ir celofanų šūkiai „Nafig Seimą, pastatysime valstybę ant ausų!“ Mano teiginius patvirtina ir faktas, kad ne šiaip sau „Laisvos visuomenės instituto“ direktorė K. Z. Sakavičiėnė buvo širdingai priglausta prie Nausėdų šeimos krūtinės nesvarbu jos „instituto“ iš principo fašistinės ideologijos.

Kuo baigėsi violetinis maras žinome. Tačiau „nafig Seimą“ maras net nesiruošia baigtis, nes vadžias į rankas perėmė ne šiaip paraštiniai politikieriai, o prezidentūra, turinti daug didesnes galias konsoliduoti dešiniuosius radikalus per paskyrimus prezidentūrai pataikaujančių asmenų į svarbius valstybinius postus. Regis, sąmoningai nusitaikyta į Lietuvos demokratijos gynimo instituciją Lietuvos Konstitucinį teismą. Teisininkės Danutės Jočienės paskyrimas KT pirmininke šiandien atsiperka su kaupu, bet ne Lietuvos demokratijos naudai. Atvirkščiai. Štai keli pavyzdžiai rodantys, kad KT stoja į biurokratinės valstybės, o ne Lietuvos piliečio pusę užkertant piliečiui galimybę kontroliuoti politikus, reikalauti jų atsakomybės.

Pastarieji naujausi KT nutarimai rodo, kad KT politikuoja ne piliečio naudai. Konstitucinis Teismas byloje Tapinas vs Valstybė stojo ne į piliečio konstitucinę teisę patraukti atsakomybėn politiką jam nusižengus politinei etikai, bet į politiko (ne privataus asmens), kurio veiksmų nebebus galima apskųsti Seimo EiPK. Negana, pareiškėjui dar ir buvo užkirsta galimybė teisme ginčyti Seimo EiPK atsisakymą imtis jo skundo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad A. Tapinas savo teises gali ginti kitais būdais. Tas kitas būdas – traktuoti politiką kaip privatų asmenį galimai pažeidusi pareiškėjo asmens garbę ir orumą. Anot buvusio KT pirmininko prof. Dainiaus Žalimo „[Sprendimas] gali turėti tam tikrų žalingų pasekmių apskritai kalbant apie individualaus konstitucinio skundo institutą, nes tai siaurina individualaus konstitucinio skundo galimybes nustatant praktikoje tokias sąlygas, kurių nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme“. Šiuo atveju KT nutarimas pavertęs politiką privačiu asmeniu išgelbėja politiką nuo atsakomybės.

Prezidento G. Nausėdos, esą ginančio kartu su šeimų maršais ir basakojomis mamomis demokratiją, reakcija – nulinė. O turėtų reaguoti, nes kitas KT sprendimas suteikia ir Seimo kontrolieriui teisę be jokio paaiškinimo atmesti arba nepriimti eilinio piliečio skundą. Seimo kontrolieriaus sprendimas taip pat tampa nekvestionuojamu. Abiem atvejais Konstitucinis Teismas stojo ne į piliečio pusę. Kur dingo maršiečių, celofanų, prezidento patarėjų pasipiktinimai? Juk celofanai su orlauskais reikalavo daugiau teisių piliečiams kontroliuoti politikus. Konstitucinis Teismas, vadovaujamas G. Nausėdos statytinės D. Jočienės, tačiau, tas teises dar labiau susiaurino.

Ir naujausias KT sprendimas atsisakyti nagrinėti partnerystėje gyvenančios heteroseksualios šeimos mokestinį konfliktą su VMI bylą yra elementariai gėdingas. Mat pradėjus nagrinėti bylą būtų tekę imtis pačios partnerystės temos žmogaus teisių apsaugos kontekste prieš kurią nusistačiusi prezidentūra su visa savo kohorta. KT atsisakė nagrinėti bylą pagal individualų konstitucinį skundą. Anot teisės ekspertų, atsisakymas imtis šios bylos rodo, kad KT šalinasi aktualių žmogaus teisių problemų ir pradeda nukrypti nuo tos jurisprudencijos pagal kurią šeima laikytina faktiškai kartu gyvenantys nesusituokę asmenis įskaitant tos pačios lyties partnerius. Visi šie sprendimai, kartoju, riboja piliečių demokratines teises gintis nuo politizuotos biurokratijos savivalės.

Kaip apsimetus humanistu ištiesti ranką banditams

Fri, 19 Nov 2021 18:10:05 +0200

Vokietijos kanclerė A. Merkel kartu su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy atidavus dalį Gruzijos Rusijai, paplekšnojo V. Putinui per petį: „Ak, koks išdykėlis!“. Rusijos karą prieš Ukrainą ir dalies jos teritorijos okupaciją A. Merkel su kitu Prancūzijos prezidentu F. Hollande pavadino krize ir už tą krizės „sprendimą“ padovanojo V. Putinui Nordstreem -2.

Šiandien, kai Lietuva ir Lenkija kapitaliai sustabdė A. Lukašenkos ir V. Putino avantiūrą užplukdyti Europą nelegaliais migrantais, kai tie jau neturėjo kur dėtis, kai jau buvo sutarta laikyti bendrą frontą prieš abu banditus, A. Merkel ištiesė banditams pagalbos ranką. Nenustebsiu, jeigu ir ji prisės prie Gazpromo stalo, kur ji vokiškai galės juokauti su jos kolega Schröderiu.

Pradžioje apie tai, kaip banditų karą prieš nepriklausomą valstybę pavadinti krizę, o jų pačių sukeltą krizę pervadinti humanitarine katastrofa. Kaip visuomet apkaltinant „supuvusius Vakarus negerbiančius žmogaus teisių“. Taigi – karas. Dėl apibrėžimo iečių nėra ko laužyti: ginkluotas užpuolimas. Vienintelis būdas jį sustabdyti, sunaikinti priešą arba padaryti jam tiek nuostolių, kad jam praeitų noras kariauti. Bet, kai nenori kariauti, Ukrainos atveju atsakomybės galima išvengti „pamiršus“ pažadus ginti Ukrainos vientisumą. (1994 metų Budapešto memorandumas garantuojantis kad JAV, Didžiosioji Britanija ir Rusija užtikrins Ukrainos saugumą. Kaina? Ukraina atsisakė branduolinių ginklų). Todėl agresija buvo pervadinta krize. Vokietijos kanclerė A. Merkel bei Prancūzijos prezidentai F. Hollande, N. Sarkozy ir E. Macronas pamoką kaip paversti karą krize išmoko. O nuo tos pamokos iki krizės pavertimo humanitarine katastrofą pagal V. Putino ir A. Lukašenkos primestą scenarijų – tik vienas žingsnis. Išvada: monstras iš niekur neatsiranda. Jis yra auginamas nuolaidžiavimu kilusiu iš elementarios baimės net ir menkiausiems grasinimams.

Nuolaidžiavimas, nekylantis iš galios pozicijų, suteikia agresoriui psichologinę persvarą, suteikia jam sparnus naujoms avantiūroms. Tai ir yra tai, ką mes matome pastaruosius dešimt metų.

Vienintelė rimta nauda iš Minsko susitarimų – laikas, kuriuo metu Ukraina atkūrė savo karines pajėgas. Užpuolus Rusijai reikia tikėtis, kad tos pajėgos nepasinaudos afganų „kariuomenės“ pavyzdžiu.

Apie krizę. Krizė skirtos tam, kad jas spręstum nebūtinai karinėmis priemonėmis. Bet krizes galima valdyti žvanginant ginklais visiškai taip, kaip tai daro du banditai Rytuose ne vienerius metus. Ir ne vienerius metus tie du banditai žino, kad karo atveju prieš NATO ir JAV jie neturi šansų. Žinoma, išskyrus tą atvejį, kai vokiečiai, prancūzai ir kiti banditų supratėjai, paverstų ginkluotą agresiją krize. Ir tol, kol turėsime tokį krizės valdymo receptą, Damoklo kardas ir toliau kabės virš Baltijos valstybių ir Lenkijos. Šią nelegalių migrantų krizę mes – Lietuva ir Lenkija – suvaldėme. Reikėjo dar kokių dviejų savaičių ES ir JAV, Jungtinių tautų spaudimo, kad krizės suvaldymas taptų rimta galia, perėmimu iniciatyvos iš tų dviejų banditų ir taip pradėti diktuoti sąlygas. Diktuoti, ne derėtis stovint ant kelių.

Kuriam galui įsikišo A. Merkel ir E. Macronas? Ir prie jų pritapo Lietuvos prezidentas G. Nausėda? Ar nervai neatlaikė? Asmeniniai interesai? Istorija parodys, atskleis. Tiesą sakant jau atskleidė Vokietijos ir Prancūzijos vadovų nesiskaitymą su Lenkija ir Lietuva, iš kurių, lyg iš mažų vaikų atėmė pergalę ir sprendimo teisę. Atėmė iš valstybių - sąjungininkių, prieš kurias abu veikėjai turėjo atsistoti ant kelių ir žemai nusilenkti. Ne jie išgelbėjo Europą nuo dviejų banditų avantiūros ir tai yra nekvestionuojamas faktas.

Mes laimėjome mūšį, tačiau banditų supratėjai pralaimėjo karą. Po šios krizės, anksčiau ar vėliau, manau, kad anksčiau, turėsime dar vieną, ir dar vieną krizę banditų džiaugsmui. V Putinas ir A. Lukašenka gavo viską, ko norėjo. Sankcijos? Baikite,

  Tęsinys delfi.lt

Nesulaukę pagarbos sau, STI grasina teismais

Mon, 15 Nov 2021 11:05:10 +0200

Žinia, pagarbą reikia užsitarnauti. Tačiau, „Sveikatos teisės institutas“ mano kitaip. Nesulaukęs jam deramos pagarbos, STI nusprendė paversti savo „institutą“ Glavlitu. Jie pateikė pretenziją delfi.lt, kurioje iškėlė ultimatumą: pašalinti mano straipsnį. Delfi.lt atsisakė straipsnį pašalinti. Negi tituluoti teisininkai nesuvokia, kad jie šoka ant spaudos ir žurnalisto saviraiškos laisvės šakių?

Klausimas: ar bet kas Lietuvoje užregistravęs kažkokį „Ragų ir kanopų institutą“ tuojau įgauna teisę grubiai reikalauti žinių portalo šalinti neįtikusi kritišką jo adresu straipsnį? Ir dar teiginiais, lyg „nusikaltimas“ tapęs faktu bei galutinai patvirtintas LAT. Juokingai apgailėtina. Tokie trokštantys neužtarnautos pagarbos masiškai pralaimi EŽTT teismuose. Pastarasis remiasi EŽTK 10 straipsnio 1 punkto saviraiškos laisvės gairėmis.

Pradžioje apie Glavlitą nežinantiems kas tai buvo, o šiandien kitu pavadinimu išliko kaimyninėse diktatūrose: SSRS kultūros, literatūros, žiniasklaidos visų rūšių (karinės, politinės, ideologinės ir kitos) išankstinės ir represinės cenzūros institucija. Taip ir norisi draugiškai STI teisininkams paplekšnoti per petį idant padėti jiems atsipeikėti. Juk gyvename demokratijoje, kurią STI teisės korifėjai taip karštligiškai dievagojasi giną. Jiems tikrai reikėtų sau įgnybti, nes už kritiką prezidentui G. Nausėdai (!) neįtiko ir Arūnas Valinskas. Nuo kada Glavlitas „STI“ tapo prezidento advokatais? Šį kartą jiems ir vėl neįtiko mano straipsnis. Pretenzijoje delfi.lt jie reikalauja pašalinti straipsnį už neva jų „instituto“ garbės ir orumo įžeidimą bei neapykantos „institutui“ kurstymą. Ak taip, dar ir neva už asmens duomenų atskleidimą. Belieka tik nusišauti su durų rankeną? Tikrai ne. Gal ponai STI reikėjo bent pasitarti su buvusia žiniasklaidos, o dabar sveikatos teisės eksperte Liudvika Meškauskaite, juk sėdite prie vieno stalo? Ar ir vėl bailiai apsimesite esantys privatūs asmenis?

Nepavyks. Privatūs asmenys nelenda į viešumą kurdami mokslinių institutų parodijas, nedalija interviu į kairę ir dešinę, nerengia viešų konferencijų ir, gerbdami save, nedalyvauja jų mokslinius laipsnius žeminančiuose antivakserių sueigose. Kodėl instituto parodija?

Štai priešais mane STI konferencijos video įrašas. Kalba prof. dr. ginekologė-akušerė Dalia Railaitė, Ji teigia, kad „vakcinuoti visas besilaukiančias būtų žymiai per anksti“. Tačiau ponia nutyli, kad jos nuomonė prieštarauja Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos pozicijai: „Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi naujausią mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, teigia, kad skiepytis nuo COVID-19 saugu ir netgi rekomenduojama. Kaip rodo tyrimai, nepasiskiepijusios nėščiosios serga sunkesne koronaviruso forma, todėl vakcinos gali apsaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų nėštumo metu“.

Kaip reaguoja į šį D. Railaitės nesiskaitymą su naujausiais moksliniais tyrimais tituluoti teisininkai? Juk tokie ponios pareiškimai galimai sukelia abejones ir sumaištį besilaukiančių moterų tarpe. Nereaguota niekaip, nors STI daužosi sau krūtinėn, esą jie siekia tiesos ir, kai neteigia, kad skiepams yra alternatyva, „gina“ demokratiją. (Kad besilaukiančios moterys reaguoja ir, galimai atsisako skiepytis, o viena atsisakė ir galimai dėl to mirė, kaip ir nieko? Beje, STI deklaracijoje paskelbtas reikalavimas „Gerbti žmogaus teises ir laisves, atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini teisinėje valstybėje“ iš tos pačios pavojingos operos. Reikalavimas gali būti suprantamas kaip raginimas nekeliant panikos, apsiavus baltomis šlepetėmis, patraukti į kapines.

Tai yra, atšaukus suvaržymus (kurie nebūtini?) susidarytų sąlygos išmirti daliai Lietuvos gyventojų pasitelkiant „bandos imuniteto“ natūralios atrankos darvinistinę idėją.

Nuo jos atsiribojo garusis Švedijos virusologas ir buvęs šios idėjos šalininkas Anders Tegnellis, pareiškęs, kad ji buvo klaidinga. Tai gal visgi kai kurie piliečiai mano turintys pagrindo kaltinti STI, esą „institutas“ savo neatsakingomis kalbomis žudo žmones?). Tad, net ir norėdamas negaliu traktuoti STI rimtu institutu. Mat institutas pagal apibrėžimą yra mokslinio tyrimo įstaiga.

Taigi, STI veikėjai yra vieši asmenys. Mano paminėti straipsnyje du asmenis yra ne tik STI politikuojantys „ekspertai“ automatiškai tampantys viešais asmenimis, bet ir VU Teisės fakulteto dėstytojai.

Mes, tėvai, kaip ir visuomenė, turime teisę žinoti dėstytojo dėstančio mūsų vaikams charakteristiką, biografiją. Mes turime teisę žinoti, ar mokytojas/mokytoja, dėstytojas/dėstytoja šeimos žmonės, vedę, ar viengungiai. Tai svarbi informacija tėvams.

Tad, ponai STI, kalbant apie teisės į duomenų apsaugą ir teisės į saviraiškos laisvę derinimą, EŽTT priėmė keletą žinomų sprendimų. Pavyzdys: byloje leidėjas Axel Springer AG prieš Vokietiją, EŽTT nusprendė, kad vidaus teismo nustatytas draudimas laikraščio savininkui, kuris norėjo išspausdinti straipsnį apie garsaus aktoriaus areštą ir nuteisimą, prieštaravo EŽTK 10 straipsniui teigiančiam, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. EŽTT pakartojo teismo praktikoje nusistovėjusius kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra ( tekstas sutrumpintas):

1. ar susijusį asmenį galima priskirti viešų asmenų grupei: susijęs asmuo buvo aktorius, pakankamai gerai žinomas, kad jį būtų galima priskirti viešų asmenų grupei,

2. kaip informacija buvo gauta ir ar ji buvo patikima: informaciją pateikė prokuroras, o abiejuose leidiniuose pateiktos informacijos tikslumo šalys neginčijo. Todėl EŽTT nusprendė, kad įmonei nustatyti leidybos apribojimai nebuvo pagrįstai proporcingi atsižvelgiant į teisėtą tikslą apsaugoti pareiškėjo privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad EŽTK 10 straipsnis buvo pažeistas

Taigi, tik pamanykite, STI įžeidė sarkazmas, farsas, ironija ir - hiperbolė. Tiesa, nesu įsitikinęs ar STI veikėjai su teatro menu turi ką nors bendra, nes žinotų, kad ten nuolat kažkas iš kažko juokiasi ir kartais visai žiauriai, bet teatrui žiūrovas pretenzijų nerašo. Na, gal tik kritikai, jeigu spektaklis tikras dugnas. Kalbu apie žiūrėtą STI konferencijos video įrašą. Ir su literatūra regis nelabai draugauja ponai. I. Ilfo ir J. Petrovo „12 kėdžių“ gal neskaitė. Ten toks antiherojus Ostapas Benderis įkūrė „Ragų ir kanopų institutą“. Atsiprašau, mea culpa: kontorą „Ragai ir kanopos“. Tikiuosi suprantate apie ką aš? STI teisininkai, regis, nesuprato, nes susireikšminimas neturi humoro jausmo. Tai gal bent jiems derėtų susipažinti su keliomis konkrečiomis bylomis ne tik prieš leidėjus, bet ir prieš žurnalistus? Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Ziembinski prieš Lenkiją. Lenkijos žurnalistas pašiepė, išvadino bukais valstybės tarnautojus. Lenkijos teismas jį nubaudė. EŽTT manė kitaip:

„Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui taikyti suvaržymai negali būti vertinami atskirai nuo bylos konteksto ir kritikos tikslo. Sarkazmo ir ironijos panaudojimas yra visiškai suderinamas su žurnalistų saviraiškos laisve, tačiau šiuo atveju nacionaliniai teismai į tai nepakankamai atsižvelgė. (...) Pastebėtina, kad satyra yra meninės išraiškos ir socialinio komentaro forma, kuri, pasižymėdama hiperbolizavimu ir tikrovės iškreipimu, siekia išprovokuoti bei suerzinti“. Trumpai tariant, EŽTT išteisino žurnalistą.

Klausykite, ponai ir ponios STI, ar aš, neteisininkas, turiu jums aiškinti teisines plonybes? Žinoma, kad ne. Jas puikiai paaiškino EŽTT ir mūsų kai kurie juristai retoriškai paklausę, ar STI pretenziją, besitaškančią ultimatumais taip nepalikus vietos nekaltumo prezumpcijai, surašė pirmo kurso studentas.

Pabaigai. Regis, nuo perteklinio dėmesio STI veikėjai tiek išpuiko, kad pamiršo, kad kai kas už saviraiškos, įsitikinimų, žodžio laisvę kovojo sovietų laikais, buvo sodinami į kalėjimus arba į psichines. Bet šiandien STI kas antrame žodyje (hiperbolizuoju, jeigu kas) teigia, esą jų tikslas yra ginti demokratiją. Kaip? Reikalaujant Glavlito cenzūros analogu užčiaupti spaudos ir žurnalisto saviraiškos laisvę dėl neparodytos jiems pagarbos? STI klysta. Gerbiu, gerbiu laisvę skirtą viešajam interesui apginti nuo panašių „institutų“.

Priedas: „Sveikatos teisės instituto“ deklaracijos analizė

STI galimas siekis yra manipuliuoti įstatymais, Konstitucija, suteikti jų kontroversiškiems teiginiams teisinio solidumo aurą. Tačiau reikalavimas panaikinti kovos su pandemija ribojimus neva vardan demokratijos su solidumu neturi nieko bendra. Reikalavimas atšaukti Ekstremalią situaciją kelias į savižudybę. Akivaizdu viena: STI yra ne Konstitucijos, bet paradoksaliai antivakserių gynėja, todėl ir buriasi aplink juos skiepų priešininkai. Spręskite patys. Juodai pažymėti mano teiginiai:

STI: Kovos su Covid-19 priemonėmis yra neproporcingai suspenduota konstitucinių žmogaus teisių apsauga – teisė į sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, viešąsias paslaugas, judėjimą, susirinkimų laisvę ir teisė į privatų asmens gyvenimą.

Ar tikrai suspenduota konstitucinių žmogaus teisių apsauga? Netiesa, tai akivaizdus melas. Susirinkimų laisvė, judėjimas, viešosios paslaugos, teisė į privatų gyvenimą ir tt. dokumentuotai niekaip nesuspenduoti. Taip pat neribojami įsitikinimai, informacijos sklaida ir valstybė nesikėsina į asmens teisę į susirašinėjimą ar kitas komunikacijos priemones. Vyriausybė pagrįstai ir teisėtai paskelbė Ekstremaliąją situaciją. (Ji neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui: „Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais“.).

STI: Įvestas „galimybių pasas“ yra nesuderinamas su LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygybės principui, yra diskriminacinis, segreguojantis visuomenę ir nepagrįstai ribojantis konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves.

Galimybių pasas nėra Lietuvos išradimas. Jis patvirtintas eilėje ES šalių remiantis teisėtai paskelbta ekstremalia situacija valstybėje. Vyriausybė turi imtis visų įmanomų priemonių pandemijai užkardyti. Pagrįstai reikalaujama nesiskiepijusių prisiimti atsakomybę už nesiskiepijimo pasekmes. Galimybių paso nauda visuomenei yra dokumentuota Skandinavijos, Izraelio ir kitų ES valstybių atvejais. Dėl susirgimų kiekio neskiepytų tarpe augimo, Danija vėl ruošiasi susigrąžinti galimybių pasą. Anot Konstitucinės teisės ekspertų, problema dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijos 29 str. galimai egzistuoja dėl vieno formalumo: Seimas detaliai nenurodė Vyriausybei „kas galima ir kas ne“. Bet galioja tarptautinė praktika, protingumo kriterijus, mat tai, kas vadinama „segregacija“ yra būtina apsauga nuo mediciniškai nepagrįstai, piktybiškai nesiskiepijančių. Dėl jų egoistinio apsisprendimo ne tik nesiskiepyti, bet ir testuotis, sergančiųjų kiekio augimas, užkrato plitimas tarp neskiepytų yra įrodytas. Kyla klausimas, kokiame kontekste teiginys „GP nepagrįstai riboja konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves“ turėtų būti suprantamas. Jeigu tikslas yra panaikinti visus apribojimus, (o STI šito siekia), tai toks panaikinimas turėtų katastrofinius padarinius visuomenės sveikatai. Įdomu, ką pasakys KT?

STI: Taikomos kovos su Covid-19 priemonės, kurių kaštų-naudos analizė viešai nebuvo pristatyta, ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei jos gali atnešti didesnę žalą nei naudą.

Gali? O gal negali? Spekuliacija. Tai STI, imkite ir pristatykite tokią – neslaptą - analizę. Šiaip statistinių duomenų ir prognozių šia tema kiek nori. Net švedai, pasirinkę liberalesnį kovos su pandemija modelį, neatsisakė ribojimų įtakojančių valstybės ekonominius rodiklius tol, kol nepasiskiepijo kritinė dalis gyventojų. Nedarbo lygis pakilo iki 8, 2 proc. Verslai susidūrė su darbo jėgos trūkumu. Švedijoje taip pat buvo paskelbta ekstremali situacija laikinai suteikianti vyriausybei teisę imtis ribojimų. Lietuva neiškrenta iš bendro ekonominio nuosmukio ar pakilimo pasaulyje konteksto. Siūlau STI teisininkams, kažkaip tapusiems ir medicinos, ir ekonomikos korifėjais, susipažinti su ekonomisto Raimondo Kuodžio pozicija: „Kodėl reikėtų susipažinti su XVII a. teoretiko Blaise Pascal principais?“

Pagal STI: „[Ribojimai] gali atnešti didesnę žalą nei naudą“ .

medicininę – dėl ilgalaikio streso, apriboto kitų ligų gydymo, sumažinto sveikatos paslaugų prieinamumo, su tuo susijusių perteklinių mirčių;

Perteklinių mirčių priežastis siejama su pandemija - nenoras skiepytis ir testuotis. Lietuvoje per visą pandemijos periodą nuo kovido iki šios dienos mirė apie 6 293 asmenis. Čia oficialios statistikos portalas - tikras STI veikėjų siaubas: 2021 spalį tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 asmenų 75 proc. sudaro asmenys, negavę nė vienos vakcinos dozės. Tarp mirštančių nuo COVID-19 visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc., tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų. Vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc. šalies gyventojų ir, mažėjant vakcinacijos apimtims bei daugėjant naujų atvejų, šios mišrios imunizacijos tempas išlieka stabilus ir siekia apie 1 proc. gyventojų per savaitę. Ilgalaikis stresas kyla ne tik dėl apribojimų, bet ir dėl fakto, kad gera dalis gyventojų kategoriškai atsisako skiepytis. Dėl jų ir dėl jų gynėjų kaltės ribojimai neatšaukiami.

ekonominę – dėl ribojamo žmonių darbo ir ūkio plėtojimo;

Priežastis objektyvi – kova su pandemija, pagrįsti suvaržymai visoje ES.

socialinę – dėl visuomenės susiskaldymo, pažeistų tarpusavio socialinių ryšių, vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą, kultūros renginių ribojimo ir kt.

Ar turima omenyje karantino periodą? Šiandien padėtis kitokia, nes yra skiepai ir testai. Teiginys „visuomenės skaldymas“ yra primityvus politikavimas. STI ir yra viena iš organizacijų skaldanti visuomenę savo nepagrįstais teiginiais ir subtiliomis abejonėmis skiepo nauda. Čia toks subtilios abejonės pavyzdys:

vakcinų veiksmingumas apsaugant nuo sunkių ligos formų ir mirties yra žinomas, todėl pripažįstame skiepų svarbą senyvo amžiaus ir rizikos grupių asmenims. Tačiau masinio gyventojų, ypač vaikų, nėščių ir žindančių moterų, skiepijimo skatinimas vakcinomis, kol jų klinikiniai tyrimai dar nebaigti bei minėtų grupių atžvilgiu iki galo nežinomas veiksmingumo ir nepageidaujamo poveikio santykis, yra mediciniškai abejotinas. Kai kurių amžiaus grupių asmenims ir asmenims, kurie turi gretutinių ligų arba vartoja tam tikrus medikamentus, skiepijimas gali būti labai rizikingas.

Anivakserių kozirinis pseudo argumentas: „skiepų poveikis iki galo nėra ištirtas“ neatitinka mokslinių įrodymų, trumpai tariant – melas. Graudenančios kalbos skirtos manipuliuoti besilaukiančiomis moterimis yra amoralus, nepadorus ir neturintis mokslinio pagrindo. Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), įvertinusi naujausią mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, teigia, kad skiepytis nuo COVID-19 saugu ir netgi rekomenduojama: „Kaip rodo tyrimai, nepasiskiepijusios nėščiosios serga sunkesne koronaviruso forma, todėl vakcinos gali apsaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų nėštumo metu“. STI galimai sąmoningai bando diskredituoti pripažintus mokslinius tyrimus, nors skiepų svarbos rizikos amžiaus grupėms nemenkina. Pirmas faktas: nei viena atsakinga valstybė nebūtų patvirtinusi neištirtus skiepus. Antras faktas – atsiklausiama šeimos gydytojo. STI šioje vietoje užsiima pavojinga dezinformacija keliančią pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

spaudimas vakcinuotis bei skiepytų r neskiepytų asmenų supriešinimo akcijos etiniu požiūriu yra nepateisinamos. De facto egzistuojanti ir de jure teisės aktuose siekiama numatyti privaloma vakcinacija prieštarauja LR Konstitucijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintiems asmens ir jo privataus gyvenimo neliečiamumo principams bei 1997 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 5 straipsnyje, LR Civilinio Kodekso 6.729 straipsnyje bei LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad bet kokia medicininė intervencija gali būti atliekama tik su paciento sutikimu.

Ar STI kalbasi su Sirjumi? Lietuvoje nėra skiepijimosi nuo kovido prievartos. Nebent turima omenyje skiepus nuo poliomielito, difterito, kokliušo ir t.t. Tačiau, taip, visai pagrįstai nesiskiepijimo pasekmės diferencijuojamos pagal rizikos sau ir aplinkiniams kriterijus. Saugaus darbo reikalavimai – sanitariniai, higieniniai, saugaus bendravimo - jokiais būdais neprieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams. PS. Bet kokia medicininė intervencija Lietuvoje neįmanoma be paciento sutikimo.

infekcinių ligų yra daug, epidemijos ateina ir praeina, o mūsų visuomenės nariai ir toliau turės gyventi Lietuvos valstybėje. Todėl net ir kovos su Covid-19 metu svarbu išsaugoti pasitikėjimą teisine valstybe, užtikrinti Konstitucijos viršenybę, demokratijos institutų funkcionavimą bei prigimtinių teisių ir laisvių apsaugą, paremtą visų žmonių lygybe.

Ar tikrai STI ruošiasi užtikrinti Konstitucijos viršenybę, demokratijos institutų funkcionavimą bei prigimtinių teisių ir laisvių apsaugą, paremtą visų žmonių lygybe? Jų reikalavimai rodo, kad toli gražu. Pasižiūrėkime į konkrečius STI reikalavimus, kurie vadinami pasiūlymais, nors pateikti ultimatumo forma:

1. Nedelsiant Lietuvoje atkurti Konstitucijos ir įstatymų galiojimą; atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo, kai tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Įžūlus melas. Konstitucijos ir įstatymų galiojimo niekas neatšaukė. Teisinis ir faktinis pagrindas yra.

2. Gerbti žmogaus teises ir laisves, atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini teisinėje valstybėje.

Traktuoju šį STI reikalavimą kvietimu visuomenei tykiai numirti. Atsisakyti „kai kurių“ suvaržymų būtinų kovoje su pandemija yra akivaizdus sąlygų sudarymas išmirti daliai Lietuvos gyventojų pasitelkus „bandos imuniteto“ - natūralios atrankos darvinistinę idėją. Nuo jos atsiribojo garsusis Švedijos virusologas ir buvęs šios idėjos šalininkas Andersas Tegnellis, pareiškęs, kad ji buvo klaidinga.

3. Atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos; panaikinti “galimybių pasą”, diskriminuojantį ir segreguojantį tiek asmenis, tiek verslo subjektus.

Šis reikalavimas yra tiesiai šviesiai piktybinis, tiek pat populistinis, nukreiptas prieš teisėtus pasiskiepijusių lūkesčius gyventi saugiai. STI reikalavimas pateisina nenorinčius skiepytis, nors ir keliančius pavojų aplinkiniams. Pasitelkus Konstituciją, egoizmas verčiamas dorybe. Tokia STI kalbėsena galimai patvirtina jų rėmėjų antivakserių nuostatą: pandemija išgalvota.

4. Užtikrinti, kad vakcinos taptų visiems prieinamos, tačiau niekam nebūtų privalomos; kad asmenys būtų skiepijami gydytojui individualiai įvertinus naudą ir riziką, gavus laisvą ir informuotą sutikimą bei nekeliant sąlygų, susijusių su darbu, sveikatos priežiūros ar bet kokių kitų paslaugų prieinamumu.

Tai jau vyko ir vyksta. Tačiau, dirbantiems su žmonėmis vakcinacija turi būti privaloma. Ar mėsininkui neturi būti keliami sanitariniai bei higienos reikalavimai? Neskiepytiems dėstytojams turi būti draudžiama dėstyti, o neskiepytiems nuo ligų vaikams draudžiama lankyti darželius.

5. Sukurti ir įgyvendinti skiepijimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą.

Antivakserių drėgna svajonė. Žmogus skiepijasi savo noru ir savo atsakomybe. Atsiradus skaudžiam šalutiniam poveikiui, asmuo turi teisę paduoti į teismą skiepus sukūrusią įmonę. Siūlau STI taip ir padaryti. PS. Bet, Lietuvoje  užregistruotas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP- 773), tad, jeigu pakeitimas bus priimtas, svajonė išsipildys.

6. Užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą ir mokymąsi visose švietimo ir ugdymo įstaigose, kol nėra realių indikacijų laikinai ligos židinių izoliacijai.

Perteklinis reikalavimas. Jis jau įgyvendintas atšaukus karantiną.

7. Užtikrinti visų pacientų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, jos prieinamumą bei tinkamą sveikatos sistemos funkcionavimą.

Sviestas sviestuotas. Visa tai senai užtikrinta. Žinoma, kai 80 proc. mirusiųjų buvo neskiepyti, tai prieš tai sunkiai sirgę jie užtvindo ligonines. Kenčia laukiantys planinių operacijų.

8. Garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.

STI viešai diskutuoja nuo ryt iki vakaro ir niekas jiems nedraudžia. Kiek tos diskusijos susietos su mokslu – kiekvienam spręsti, bet su politika kiek nori. Nedraudžia, net kai kvestionuojamas mokslas pseudo moksliniais argumentais ir tiek pat manipuliuojama Lietuvos Konstitucija. Apie visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime: ar taip, kaip reikalauja maršistai „Nafig Seimą“ t. y. atšaukiant parlamentinę demokratiją? Konstitucija tokią anarchiją, apie kurią, galimai, svajoja STI, draudžia. Klausimas STI: Ar sutinkate atsisakius apribojimų, lydėti mirusius tūkstančiais nuo kovido į kapus? Ar sutinkate savo neatsakingų kalbų suvedžiotiems žmonėms sumokėti už jų artimųjų praradimą?

Išvada:

Remiantis STI reikalavimų analize, išvada peršasi tokia: STI piktybiškai kuria Lietuvos, kaip antikonstitucinės valstybės paveikslą. Kartu su STI esminiu reikalavimu atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo taip paliekant pademiją likimo valiai, pradedi įtarti, ar tik STI neužsiima antivalstybine veikla. Prisidengusi šūkiu „Mes už visų žmonių lygybę“ STI, neva gindama Konstituciją, regis gina antivakserių teisę mirti nuo kovido, bet laisviems. Taip nusispjaunama į 1,8 milijonus pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų gyvybinius interesus, saugaus gyvenimo lūkesčius.

STI jau niekada neatsikratys žudikų etiketės. Tokia neatsakingo populizmo kaina.

Thu, 11 Nov 2021 20:08:55 +0200

„Sveikatos teisės institutas“ visuomenėje kaltinamas neatsakingu kalbėjimu nužudžius jauną motiną. Moteris savo FB paskyroje platino STI „ekspertų“ pasisakymus apie teisę nesiskiepyti ir pati nesiskiepijo. Ką atsakė sveikatos teisės „ekspertai“ į jiems mestus kaltinimus? „Mes esame tik privatūs asmenys“. Atseit „Mes už savo žodžius neatsakome“. Jeigu jau taip, tai už žodžius „STI ekspertai yra žudikai“ taip pat nieko negalima kaltinti. Pasiskaičius „eskpertų“ deklaraciją, nori nenori pradedi pritarti taip manantiems.

Pradžioje apie patį STI fenomeną ir tai, kas bei kokiu tikslu Lietuvoje remia šią organizaciją bei ja naudojasi. Pabrėžiu „Lietuvoje“, nes, pavyzdžiui, Danijoje galimybių pasas nesukėlė jokios priešiškos reakcijos nei visuomenėje, nei politiniuose sluoksniuose. Šiandien danai, pradėjus didėti susirgusiųjų Covid -19 skaičiui, ruošiasi vėl grąžinti kaukes ir galimybių pasus. Latviai pasielgė dar radikaliau: jie priėmė įstatymą, leidžiantį atleisti iš darbo nepasiskiepijusį žmogų. Žvelgiant į pastarąsias šios savaitės politines batalijas, negali nematyti, kas, apsimetę šventais avinėliais, vis tampriau spiečiasi aplink prezidentą G. Nausėdą. Maksima - „Valstybė kalta, o ne nenorintys skiepytis“, išplatinta jo vyriausios patarėjos Irenos Segalovičienės, nesulaukė jokios prezidento reakcijos.

Tai jau diagnozė, nes artimiausi prezidentui asmenys atspindi jo eklektinę pasaulėžiūrą, rodančią, kad asmuo dirbantis prezidentu yra visiškai susipainiojęs politinėse realijose. Regis, jis nesuvokia savo žodžių ir veiksmų įtakos mirčių nuo kovido daugėjimui. Viena aišku: G. Nausėda mato „lenkišką“ Lietuvos valstybės variantą.

Todėl tokie apsišaukėliai, kaip antai šeimų ir pandemijos „ekspertai“ teisėje bei medicinoje yra buriami remti ne prezidento, o G. Nausėdos dienotvarkę. Idant užsidėtų solidumo aurą, apsišaukėliai įkuria nei vienos Alma Mater pasaulyje nepripažintą „Sveikatos teisės institutą“. Nebūtina būti juristu ar gydytoju, kad suvoktum, kad STI „ekspertai“ nepajėgūs formuoti kovos su pandemija modelio. Nes nei jų profesijos, nei laipsniai, deja, nepadeda jiems atsikratyti demagogiškų, gandais paremtų sapalionių. Konkretus pavyzdys: doc. dr. V. Vaičaitis (VU Teisės fakultetas), vienas STI steigėjų, viešai pareiškė, kad vakcinos visgi turi alternatyvą. Ar gerai išgirdote? Teisininkas (!) komentuoja ir paneigia mokslininkų tyrimus vienareikšmiškai rodančius, kad skiepai gelbėja gyvybes. Yra tik viena alternatyva skiepams, pone V. Vaičaiti – kankinanti nesiskiepijusio mirtis. Ar vis dar stebitės, kad jūs asmeniškai ir jūsų STI „ekspertai“ (nors ir turintys mokslinius laipsnius) išvadinami žudikais? Nors stebėtis gal ir nereiktų, nes tarp STI gydytojų, neva kovos su virusu ekspertų, yra tik vienas niekam nežinomas virusologas.

Beje, reikėtų atkreipti dėmesį ir į faktą, kad STI, kuri yra dukterinė „Laisvos“ visuomenės instituto įmonė, jos „ekspertai“ visomis keturioms remia šeimų maršo idėjas, žinoma, kiek solidžiau. Tačiau solidumas tampa perregimu susipažinus su STI teisininkų manipuliacijomis Konstitucija. Nepagarba Konstituciniam teismui, spekuliacijos žmogaus teisėmis ir absurdiška asmens laisvės samprata, kurioje egoizmas tampa dorybe, vienareikšmiškai liudija, kad STI yra politinis projektas.

Anot šį „institutą“ tyrusio kolegos Š. Černiausko, STI yra politinė organizacija, susijusi su labai aiškiais politikais bei partijomis ir turinti akivaizdžią politinę darbotvarkę: „Ir įgyvendina jie tą savo darbotvarkę žmonių gyvybių kaina“. (Po šiuo straipsniu pasidalinsiu kolegos Š. Černiausko sudaryta STI steigėjų charakteristika). Tarp kitko, iš arčiau susipažinus su STI teisininkais, negalima neatkreipti dėmesio, kad trys iš keturių STI teisininkų - V. Vaičaitis, V. Turonis, L. Meškauskaitė (išskyrus J. Sakavičių, paskelbusį, kad galimybių paso idėja kilo Kinijoje) dėsto VU Teisės fakultete konstitucinės teisės dalykus. Vargšai studentai, nes jų dėstytojai, regis, skaito Konstituciją kaip velnias Bibliją arba kaip islamistai Koraną. (Visi pasisako ir prieš Partnerystės įstatymą, ir prieš KT išvadą dėl šeimos sampratos, nors, pavyzdžiui, V. Vaičaitis ir V. Turonis abu yra užkietėję viengungiai.

Ar jie pavydi kitiems laimės gyventi kartu, neatsižvelgiant į lytį? Ar jie akli ir kurti faktui, jog homoseksualūs asmenys yra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai? Kokiu pagrindu šie teisininkai, turintys akademinius laipsnius, kažkaip sugeba pateisinti diskriminaciją, segregaciją, patys šaukdami visa gerkle apie neva amoralų žmonių skirstymą į vakserius ir antivakserius? Ką jie ten VU Teisės fakultete garina?). O dėl jų kritikos galimybių paso idėjai, tai tą kritiką MRU profesorius V. Sinkevičius (vienas Lietuvos Konstitucijos kūrėjų) sumalė į miltus.

Tęsinys delfi.lt

Laikas LSDP pradėti vadovautis vertybine politika

Mon, 18 Oct 2021 16:53:34 +0300

Pasižiūrėkime: daug metų socialdemokratai rėmė dešiniųjų ekonominę politiką, rezultatas šiandien - kas penktas LT pilietis skursta, o pseudo kairiosios partijos dygsta kaip grybai po lietaus. Balsavimas prieš partnerystės įstatymą „vadovaujantis sąžine“, nors ši prieštarauja Lietuvos konstitucijai ir socialdemokratijos idealams, verčia iš koto. Real - politic priešpastatoma vertybinei politikai. LSDP užsienio politikos suvokimas, deja, neiškrenta iš šio konteksto.

Klausantis tikrai reikalingos LSDP inicijuotos „diskusijos apie Lietuvos užsienio politiką“, tampa aišku, kad su diskusija šis renginys turi mažai bendra. Eilinį kartą deklaruojami postulatai bendru pavadinimu „būkime draugais su visais“ nesvarbu, kad tie „visi“ mato Lietuvą atsiklaupusią ant kelių. Ko vertas vien tik šis pareiškimas: „Išeities konflikte su Baltarusija nesiseka rasti jau kelis mėnesius, o paskutinės batalijos su Kinija, panašu, didesnio palaikymo nesulaukia ir Europos Sąjungoje, kuri iš esmės keisti savo politikos Kinijos atžvilgiu neketina“.

Abiem atvejais kaltė už nesutikimą klauptis verčiama mums patiems. Juolab, kad argumentuojama neatsižvelgiant į realią padėtį. Kas, jeigu ne ES, Lietuvai pritariant, paskelbė sankcijas Lukašenkos režimui? Tai, kas vyksta šiandien, yra šių sankcijų pasekmė. Dėl Kinijos, kurios investicijos į Lietuvos ekonomiką veik nulinės, tai ši reikalauja Lietuvos nacionaliniam saugumui būtiną infrastruktūrą parduoti jai. Lietuva nesutiko, kinai pyksta.

Tas pats ir dėl Lietuvos VSD 2019 metų išvados teigiančios, kad Kinijos šnipinėjimo Lietuvoje mastai kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kinai ir vėl pyksta. Ar socdemai tiek nesupratingi, kad nemato priežasčių/pasekmių grandies? Nuostabą kelia nesuvokimas, o gal tiesiog nenoras susitaikyti su faktu, kad mes nesame neutrali Švedija. Nors ir ji taip pat atsisakė parduoti Kinijai gyvybiškai svarbius Švedijos uostus ir t.t. Šių metų spalio 13-tą Švedijos užsienio reikalų ministrė socialdemokratė Ann Linde apie Kinijos grėsmę pasakė: „(…) Tuo pačiu metu su Kinija kyla pavojus ir iššūkiai inovacijų srityje, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos stokos, pramoninio šnipinėjimo, karinės ir civilinės sintezės, privatumo apsaugos stokos ir Kinijos akcentuojamos valstybės atsakomybės už interneto saugumą ir kontrolę“. Žinant, kad Švedijos eksportas į Kinija sudaro apie 7.8 milijardus eurų, o Kinijos į Švediją - apie 8,5 milijardų (2020 m.), ar neturėtų švedai daugiau prarasti dėl vertybinės politikos akcentavimo?

Galinga Švedijos profsąjungų unija (LO) šiais metais paskelbė bendradarbiavimo su Kinija strategiją, kurioje reikalaujama sudarinėti sutartis su Kinija LO vertybių pagrindu ir kritiškai vertinti Kinijos žmogaus teisių pažeidimus. Beje, mūsų socdemai pamiršo, kad pernai spalį Lietuva prisijungė prie 38-ių kitų šalių Jungtinėse Tautose, pasmerkusių Kiniją dėl jos piktnaudžiavimų Sindziange, Tibete ir Honkonge.

Banalu, bet priminsiu, kad esame NATO nariai ir kad mūsų svarbiausias sąjungininkas bei mūsų saugumo garantas yra JAV. O JAV pagaliau nusprendė stabdyti „švelnią“ Kinijos ekonominę galią, kuri, deja, vis labiau virsta įžūlia karine galia. Europos Sąjunga taip pat neakla. Šių metų rugsėjo mėnesį Europos parlamentas veik vienbalsiai pritarė šešių „ramsčių“ (principų) ES ir Kinijos tarpusavio santykių strategijai. Joje sakoma, kad sprendžiant pasaulinius iššūkius, įsipareigojama laikytis tarptautinių normų ir žmogaus teisių.

Parlamentas griežtai sukritikavo žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Belgijos pranešėjas Europos Parlamento narys Hilde Vautman pabrėžė: „Mes neturime būti naivūs bendraudami su Kinija. Nors Kinija yra svarbi prekybos partnerė, ji taip pat yra sisteminė konkurentė, kelianti iššūkį mūsų gyvenimo būdui ir liberaliai pasaulio tvarkai. Turime ginti savo vertybes ir interesus, įgydami Europos strateginę autonomiją tokiose srityse kaip prekyba, skaitmeninis saugumas bei gynyba“. Parlamentas taip pat nurodė Europos Komisijai tęsti ES investicijų į Taivaną sutarties ruošimą. Tai tiek apie socdemų neatsakingą pareiškimą, jog ES neketina griežtinti savo politikos Kinijos atžvilgiu. Gal atvirkščiai, LSDP turėtų remti bendro ES fronto su Kinija (27 +1) Lietuvos idėją stabdant arogantišką Kinijos spaudimo politiką?

Ar Lietuvos socdemai miega ar apsimeta nieko nežinantys? Bet akivaizdu, kad jie puikiai žino, kada, anot jų, reikia vadovautis pragmatizmu, o kada vertybine politika. Tad kada? Nors klausimai turėtų būti trys: kur yra šio iš principo antivertybinio mentaliteto šaknys pačioje partijoje? Ar vykstant atviram Kinijos ir Baltarusijos režimų spaudimui prieš Lietuvą, neturėtų bent jau Lietuvos užsienio politika būti vieninga? Ir trečias klausimas: kodėl LSDP pasirinko neturėti savo atstovo Seimo užsienio reikalų komitete?

Aiškinimas, kad neva mes ir tik mes patys esame kalti dėl komplikuotų santykių su Rusija, Kinija ir Baltarusija neatitinka tikrovės. Mes nesame pasaulio bamba ir nediktuojame jiems savo žaidimo taisyklių. Dar vienas mažų mažiausiai keistas socdemų teiginys, kad vertybinė politika gamtoje neegzistuoja. Ar teisingai supratau, kad žmogus nuo gyvulio niekuo nesiskiria? Ar žmogus nesivadovauja morale ir etika, nėra jokio skirtumo tarp diktatūros ir demokratijos?

Iš kur kyla toks nenoras remtis vertybine politika? Gal iš pavydo TS-LKD, kuri savo rinkiminėje programoje žadėjo vadovautis vertybine liberalios demokratijos politika „nuo Baltarusijos iki Taivano“. Jie tuos pažadus ir vykdo. (Taivano atstovybę Lietuvoje, beje, numatė S. Skvernelio vyriausybė). Norėčiau klysti, bet mano subjektyvia nuomone LSDP narių tarpe pasidalijimas tarp sovietų nostalgikų ir jaunųjų socialdemokratų ne pastarųjų naudai. Dėl šios priežasties visa eilė perspektyvių jaunųjų socialdemokratų paliko partiją, o LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičūtė priversta laviruoti tarp abiejų pusių. Nukenčia socialdemokratų vertybės.

Dėl vieningos Lietuvos užsienio politikos. Neturint savo atstovo (o tuo pačiu ir įtakos) Seimo užsienio reikalų komitete bent kiek prisidėti prie užsienio politikos formavimo yra vargu bau įmanoma. Tad kaip politiškai ir morališkai pateisinti nenorą paremti šiandienos Lietuvos užsienio politiką?

Socialdemokratai bent jau turėtų pateikti visuomenei rimtą užsienio politikos viziją, nuo A iki Z, konkrečiai nurodydama atvejus, kada demokratinė valstybė privalo vadovautis vertybine politika, o kada ne. Pamiršti nacionalinį saugumą ir viską suvesti į pragmatinius ekonominius sandėrius su diktatūromis yra tas pats, kaip savo noru atsisakyti mūsų valstybės savarankiškumo. Juk aišku kaip du kart du, kad trys diktatūros bando primesti Lietuvai savo „gerų santykių“ modelį. Nors ir persiverstume per galvą, tas modelis nesikeis, o už kiekvieną mūsų ne, būtume baudžiami.

  Tęsinys delfi.lt

Lietuviškasis populizmas naikina vieningos nacionalinės valstybės idėją

Mon, 11 Oct 2021 17:22:34 +0300

Šis komentaras - apie Lietuvos politikų esančių opozicijoje nežabotą autoritarinį populizmą, išryškėjantį nuolatos nepriklausomai nuo to, kas valdžioje. Svarbiausia, paversti valdžią, kurios dalimi nesi – visuomenės priešu.

Žaidimo taisyklės aiškios: opozicija kritikuoja, valdančioji dauguma valdo. Bet kritika kritikai nelygi. Pavyzdys - Tomo Bičūnio (Žmogaus teisų komitetas, LSDP) kritika vyriausybei dėl galimybių paso. Vadindamas jį iliuzijos pasu, Seimo narys priekaištauja vyriausybei esą ji priiminėja vienašališkus sprendimus. Maža to, jis, girdi, pažeidžia žmogaus teises, nors konstitucinės teisės ekspertai ne kartą patvirtino, kad nepažeidžia.

Kyla natūralus klausimas: kam pilti vandenį ant prieš valstybę nusiteikusių antivakserių malūno? Jeigu galimybių pasui (arba bet kuriam bet kurios vyriausybės sprendimui) opozicija nepritaria, tai ar valdančioji dauguma gulasi ant menčių ir nieko nedaro? Taip parlamentinėje demokratijoje nebūna.

T. Bičiūnui vertėtų pasimokyti iš savo kolegos Gintauto Palucko, konstruktyviai sukritikavusio Seimo nario A. Butkevičiaus nusišnekėjimą apie būtinybę mažinti algas ir tokiu būdu ginti „pigiausios Europoje“ Lietuvos darbo rinkos įvaizdį.

Deja, populizmo kartais neišvengia ir socdemai. Imkime skiepus. Socdemai kritikuoja vyriausybės skiepų politiką ir kas toliau? Tai panaudokite pagaliau visą savo įtaką regionuose ir pasiekite visuomenės atsivėrimui būtiną skiepijimosi rezultatą, kaip antai danų ar švedų. Tada nereikės nei „iliuzijos“ paso, nei kaukių, nei ribojimų. Ko laukiama? Vyriausybės susimovimo? Tad kur pradingo socdemų atsakomybė už visuomenės gerovę?

Prezidentui taip pat trūksta nuoseklumo: anot jo, skiepijimas tai per lėtas, tai per greitas - „lazda perlenkta“. (Jo pareiškimas nuskambėjo rugpjūčio 19 dieną ir iš karto stipriai krito norinčių skiepytis skaičius. Šio komentaro rašymo metu užfiksuota 3642 atvejų, 1269 ligoninėse, mirė 40 žmonių. Beveik visi neskiepyti. Ar nereikėtų prezidentui prisiimti atsakomybę už savo žodžius, galimai prisidedančius prie augančio tragedijų skaičiaus?).

Tai gal prezidentas pats turėtų parodyti pavyzdį „kaip reikia daryti“? Kas trukdo važinėti kas dieną po Lietuvą ir kaulyti antivakserių skiepytis, o tuo pačiu atsiprašyti mirusiųjų artimųjų, kad dėl neatsargaus žodžio galimai paveikė vis kraupesnę mirčių statistiką?

Taip, be populizmo politikoje neapsieisi, tik Lietuvoje jis kyla iš primityvaus populizmo supratimo, kuriame įsivaizduojamas priešas vaidina esminį vaidmenį. Taip autoritarinio populizmo dalba tvojama per nacionalinę valstybę vienijančią idėją. Toje, kurioje visuomenė tarpusavyje sutaria savo noru mokėti mokesčius, rūpintis vienas kito sveikata, švietimu, valstybės gynimu ir taip toliau. Autoritarinis populizmas tačiau, konstruoja valstybę, kurioje pilietis priešpastatomas valstybei, kurios institucijoms paskelbiamas karas. Ir visai nesvarbu vyriausybės spalvos, ji visuomet bloga be jokių išlygų. Tai yra tai, ką savo retorikoje daro prezidentas G. Nausėda ir jo įtakoti jo sekėjai.

Autoritariniam populistui svarbiau už viską yra asmeniniai reitingai (nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, erudicijos), jis bet kokia kaina ieško sau paramos. Visuomeninis interesas tokiam nė motais. Toks požiūris reiškia dar ir pagarbos sau bei kitam trūkumą. Politikas paprasčiausiai nustoja save matyti iš šalies, savikritiškai mąstyti. Šiame kontekste opozicijos atstovams vertėtų įsiklausyti į Vokietijos socialdemokratų SPD rinkiminius šūkius, atvedusius juos į pergalę: „Respekt für Dich“ - pagarba tau ir „Soziale Politik für Dich“ – socialinė politika tau. Šūkis „Pagarba tau“ reikalauja atskiro dėmesio. Vienas iš būdų, kaip klasikinės partijos galėtų atsikratyti pigaus populizmo, tai visų pirma pagarba piliečiui, realiais darbais ją įrodant. Neužtenka desperatiškų šūkaliojimų, reikia dar ir aiškios vizijos, pasiaukojimo dėl visuomenės intereso.

Gal tai ir naivokai skamba, bet sąvokos „pagarba“ ir „orumas“ neturėtų būti ištrintos iš politinės kultūros lauko.

Deja, net šios sąvokos vietinių populistų suprantamos iškreiptai. Puikus pavyzdys kaip prarandamas orumas ir pagarba kitam yra buvusio LVŽS premjero S. Skvernelio „teisuoliškumas“, išsakomas kartais net su nuskriausto vaiko intonacija: „Būčiau premjeras, daryčiau kitaip“. Norisi paklausti: taigi, pone, buvote premjeru keturis metus, tai ko to „kitaip“ nedarėte? Puikiai žinomas sąrašas jo nenuveiktų darbų - dėl politinės trumparegystės, vidinių konfliktų LVŽS ar dar dėl velniai žino ko. Bet šiandien turime valdančią koaliciją, kuri tarpusavyje bent visiems matant nesipjauna.

  Tęsinys delfi.lt

Apie danų aukštą sąmoningumo lygį tenka tik pasvajoti.

Mon, 27 Sep 2021 18:54:29 +0300

Sutikite, kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Jeigu pastarųjų daugiau, nei privalumų, negi dabar apsimesi, kad jų nėra? Matant skirtumą tarp danų ir mūsų sąmoningumo žmogus nori nenori griebiesi už galvos.

Faktai ant stalo: žymi dalis lietuvių žiūri į skiepus lyg galvijas į skerdyklą; prezidentas su žvake ir lyg skęsdamas ieško sau politinių dividendų primityviausiais būdais; filosofiją į rankas perėmė dvaro filosofai tapę radikaliais politrukais. Vienas jų, filosofas A. Jokubaitis, manau nesąmoningai, propaguoja altruistinį blogį. (Šį terminą savo knygoje „Ne Dievo vardu“ suformulavo profesorius, buvęs Anglijos Didžiosios sinagogos vyriausias rabinas, filosofas, teisės, etikos ir Biblijos ekspertas, Jonathan Sacks).

Trumpai tariant, kai vardan absoliučios individo laisvės sunaikinama atjauta. Suplakdamas egoizmą su suabsoliutinta individo laisve bei ją gindamas, A. Jokubaitis (pats sau prieštaraudamas) ramia sąžine valstybei permeta pareigą dorotis su to laisvo pasirinkimo pasekmėmis.

Nesusigaudymą vertybėse iliustruoja ir apžvalgininkas Mantas Martišius ant galvos pastatęs drąsos sampratą. Tokį istorinių - socialinių įvykių vertinimų kokteilį sunkiai sugalvosi: „Tikėtina, kad būtent tie, kurie rugsėjį ėjo Kaunas Pride eitynėse, ir tie, kurie praėjusį penktadienį rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų mitingą prie Vilniaus arkikatedros, ar tie, kurie priešinasi prieš Petro Cvirkos paminklo iškeldinimą, būtų ta medžiaga, iš kurios labiausiai tikėtumeisi pasipriešinimo okupantams.“. Ar gerai įsiskaitėte? Jo teiginį pakomentuosiu kiek vėliau.

Skiepų priešininkai, išgirdę, kad danai nutraukė visus apribojimus, šoko glėbesčiuotis. Tačiau nutylima, kad virš 83 proc. danų yra pilnai pasiskiepiję ir kad neskiepyti perspėjami dėl rimtos susirgimo grėsmės. Danijoje taip pat patariama vyresniems skiepytis trečią kartą. Taip pat danai nepamiršta laikytis kai kurių saugaus bendravimo rekomendacijų. Išvada: norite atsikratyti apribojimų, - skiepykitės. Kodėl danai gali, o mes ne? Spekuliuoju: danai, anot tyrimų, laimingiausi žmonės pasaulyje bei mažiausiai korumpuoti dėl aukšto pačių piliečių sąmoningumo ir atsakomybės lygio.

Taigi, raktiniai žodžiai danų pavyzdyje yra aukštas sąmoningumo lygis. Panašiai Skandinavijoje, Izraelyje, Vokietijoje. (Italija ėmėsi drakoniškų priemonių prieš antivakserius).

Lietuviai gi visiškai susipainiojo vertybėse tarp asmeninės laisvės ir bendruomeninės atsakomybės už vienas kitą. Kiekvienas žino atvejų, kai daugiabučio pirmo ar antro aukšto gyventojai spjauna į jų namo stogo taisymą, nes, mat, ant jų nelyja. Toks išraiškingas buitinis amoralumo pavyzdys.

Deja, šių žmonių primestas diskusijos lygis verčia ne vieną, ypač politiką (o ir kai kuriuos filosofus) nuleisti diskusijos kartelę iki primityvumo. Jame ir kapanojamės. Na, neturime nei intelektualinės lyderystės, nei politinės. Juk lengviau populistiškai sumenkinti demokratiją ir ją ginančią žiniasklaidą, išjuokti Konstitucinį Teismą taip nuteisiant pilietį vegetuoti socialinių tinklų burbuluose. Tuose, kur kiekvienas nemokša tampa viso kuo ekspertu, o nuolatinis virimas bendraminčių sultyse sunaikina racionalią sąsają su tikrove.

Sąmoningumas – daniškas ar lietuviškas - iš niekur neatsiranda. Filosofai turi padėti visuomenei susigaudyti moralės bei etikos kontekstuose. Bet kai, kartoju, filosofija atsiduria politikuojančių filosofų su aiškiai išreikštomis simpatijomis radikaliems nacionalistams rankose, na, tada elementarus egoizmas gražiai įpakuojamas į absoliučios individo laisvės mantrą. Todėl absurdiškai ir skamba šūkis „Mirsiu nuo kovido, bet laisvas“. Tai ir pirmyn, bet kam dar paskui save tempti nieko dėtus žmones? Tuos, kuriems filosofų sukurtas pateisinimas virsta argumentu „toks mano įsitikinimas“. Dar priedo, pasakytas išdidžiai ir reikalaujantis pagarbos. Priminsiu: neatsakingi žodžiai žudo.

Lengva ranka kviečiantiems mirti laisvais siūlau išnirti iš savo vilnietiško savimi patenkinto žmogelio kiauto ir paklausti Lietuvos savivaldybių merų, kokie žmonės nesiskiepija, kas užpildo ligonių lovas, dėl kieno kaltės masiškai atidedamos planuotos operacijos. Už tų biurokratiškai nieko nesakančių žodžių stovi, o dažniausiai guli žmonės, kuriems tokios operacijos yra išsigelbėjimas nuo mirties, kelias į kokybiškesnį gyvenimą.

Ar šiuos žmones M. Martišius vadina drąsiais? Tai gal pradžioje susitarkime dėl drąsos apibrėžimo. Apie kokią drąsą kalbame? Asmeninę? Šiuo atveju žmogus, gelbėjantis kito ir net nepažįstamo žmogaus gyvybę išties yra nepaprastai drąsus. Socialiniame kontekste drąsus yra žmogus savo aplinkoje laužantis tam tikrus prietarus ar tabu, nebijodamas būti išmestas iš bendruomenės. Artimiausias pavyzdys būtų paaugliui, suaugusiam prisipažinti esant homoseksualiu. Dar kitas socialinės drąsos pavyzdys būtų šiandienos Lietuvoje paminklų žydų žudikams, garbės lentų aktyviems žydų persekiotojams Holokausto metu, jų vardų nuo gatvių, aikščių ir mokyklų šalinimas. Deja, deja.

Politinė drąsa, apie kurią, kiek suprantu, M. Martišius kalba, priklauso nuo politinių aplinkybių

Tęsinys delfi.lt

Apie kalbėjimąsi su kvailybe

Thu, 16 Sep 2021 21:46:07 +0300

Visų pirma, Lietuvoje kvailių nėra, tad priimkite šį komentarą kaip meninę diskusijos išraišką. Vis dėlto, filosofas, dr. Viktoras Bechmetjevas savo FB paskyroje optimistiškai siūlo kalbėtis su kvailiais, kurių, kaip ir sakyta, neturim: „Netiesa, kad su „durniais“ neįmanoma kalbėtis. Paprastai tas „neįmanoma“ tereiškia, jog stokojama įgūdžių ir/ar gaila resursų. Kalbėtis ne tik įmanoma, bet ir reikia“. Kas gi apibrėžia kvailumą? Negebėjimas išgirsti ir - kalbėtis. Kalba ultimatumais nėra kalbėjimasis.

Garsi Erazmo Roterdamiečio (1469–1536) filosofinė satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“, turėtų būti skaitoma kiekvieno nenorinčio būti išvadintam kvailiu. Humanistas, filosofas ir teologijos mokslų daktaras E. Roterdamietis žinomiausiame savo veikale nagrinėja humanizmo ir gyvenimo dialektikos temas; kritikuoja dvasinį ribotumą, aukština žmogaus protą. Jo filosofinėje satyroje suasmeninta kvailybė giriasi miniai, kad ji vyraujanti gyvenime ir kad be jos niekur neišsiverčiama.

Ar šiandien mes turime panašaus kalibro intelektualą? Tokį, nebijantį įvardyti kvailumą kvailumu? Tokį, kurį publikuotų net ir eilinis savo nuosavo atvaizdo bijantis kaimo redaktorėlis? Šiandien E. Roterdamietis būtų aršiai sudorotas už… etikečių klijavimą, nes koks kvailys nori būti tokiu įvardijamas?

Ir koks skiepų priešininkas nori būti išvadintas antivakseriu? Kita vertus, nesu girdėjęs, kad socdemas ar konservatorius supyktų jį pateikus kaip socdemą ar konservatorių, santechnikas neįsižeistų jį pavadinus santechniku ir taip toliau. Anot kvailių, kurių nėra, tai būtų etiketės klijavimas, todėl – amoralus.

Kokią etiketę priklijuoti filosofams rėžiantiems, jog Lietuvoje demokratija nužudyta? Arba, kad jeigu jau gera dalis pasiskiepijo, tai nenorintiems skiepytis ir nereikia. Taip antivakseriams, suteikiant aukos ir kovotojo už laisvę aurą, egoizmas paverčiamas dorybe. Rimtai? Tai, filosofai, gal paaiškinkite šį amoralų fokusą mirusių artimiesiems.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso nuo koronaviruso pastarosiomis dienomis mirė 8 žmonės iki 30 metų, vienas – tik aštuoniolikos. Visi jie buvo neskiepyti. Daugiausia mirusiųjų nuo koronaviruso priklauso 80–89 metų amžiaus grupei. Šioje grupėje mirė 1634 asmenys, iš jų pilnai paskiepytų – tik 16.

Bet juk nepasakysi, kad taip kalbantys intelektualai yra kvaili? Visgi, profesoriai, daktarai. Arba – advokatų gildijos pirmininkas. Šis, būdamas advokatu, tiek supainiojo teisę su sąmokslo teorijomis, kad eilinis kvailys (jeigu toks yra) dabar šaukia, kad teisė į protestus yra absoliuti, o pareigos ir atsakomybė tik durniams. Todėl, maršistų arenoje pasirodžius akademikui patvirtinančiam visus jų prietarus ir nemokšišką teisės supratimą, advokatas paverstas mesiju. Kol neatsirado koks Roterdamietis, net ir primityviai politikuojantis advokatas, pasirodo, mesijo vaidmeniui tinka. Sukonstruotas palaikymo choras žibantis garsiais advokatų vardais ėmė šaukti „Dalinkimės!“.

Na, tokia masinė kvailybė, rodanti, kad aukštasis nuo jos neapsaugo. Kas, kad advokatai A. Šindeikis ir G. Bartkus teisine kalba sumalė „mesijaus“ neva argumentus į nieką ir nuo jo atsiribojo? Jeigu jau reikia mesijaus, toks visada atsiranda arba – jis sukonstruojamas. Perspėjimas: kuo kvailesnė visuomenė, tuo didesnis masinis pranašų antplūdis ir tuo mažesnė racionalaus pokalbio galimybė.

Publicistas Paulius Gritėnas taip sudėlioja mintis apie kalbėjimąsi su kvailybe: „Apie ką galima kalbėtis su durniais? Arba kodėl verta kalbėtis su durniais? Štai kur tikresni klausimai. Pirmu atveju, ar galima atrasti bendrą tematiką ar bendrą semantinį lauką? Antru atveju, ar pokalbis gali veikti kaip terapija ar numaldymas? Aš asmeniškai netikiu pirmu variantu, bet pritarčiau dėl antrojo. Tik tada klausimas išlieka atviras - o ką kalbėti, kad pats pokalbis susiklostytų?“. Atsakymas nesunkus: veiksmu parodyti (ne)kalbėjimosi vienokį ar kitokį rezultatą. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė panaikino derinimą su maršistais dėl rugsėjo 10 dienos protesto prie Seimo. Išties vieta nesutalpina 15 tūkstančių žmonių dėl objektyvių priežasčių (saugumo, atstumo ir taip toliau), todėl ir buvo pasiūlyta maršistams sumažinti apetitą pakvietus tik apie pora tūkstančių žmonių arba rinktis kitoje vietoje. Anot savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus, maršistų kalbėjimas buvo ultimatyvus. Galiausiai, maršistai sutiko – valio, kalbėjimosi dėka kompromisas pasiektas. (Prieš tai, maršistai pagrasino surinkti 50 tūkstančių žmonių. Ši situacija, panaši į „kalbėjimasi“ su teroristais: kiekvienas bandymas eiti į kompromisus sukelia teroristams galios euforiją. Man šiaip įdomu: ar nebuvo kitų norinčių demonstruoti prie Seimo tą pačią dieną? Pavyzdžiui koks nors judėjimas už demokratiją Lietuvoje?

Kodėl Vilniaus gyventojai manantys kitaip be jokios kovos užleidžia viešą erdvę aferistams keliantiems reikalavimus valstybei demontuoti pačią save?

Paskaičius jų nuolat kartojamus reikalavimus kitaip suprasti neįmanoma). Kalbama ultimatumais, todėl, anot politologės Rimos Urbonaitės, žmonėms, kurie nori, kad jiems kažkas atstovautų, išgirstų, labai nepasisekė, nes nėra kam juos atstovauti: „Toks lyderis, kuris negali suregzti aiškaus sakinio, toks lyderis, kuris kas 30 sekundžių arba pats prieštarauja tam, ką pats pasakė visai neseniai, arba išmeta visiškai elementarių faktų kritikos neatlaikančią informaciją, jis negali eiti derėtis su tais pačiais politikais, kalbėtis ir kažko reikalauti“. Kas be ko, „lyderiai“ prisistato tautos ruporu, kurios dauguma kvailiais savęs nelaiko. Nors, su tuo kvailumu labai reliatyvu. Kas kvailesnis, ar tas, kuris neduoda kelio kvailybei, ar tas, kuris jai nuolat nusileidžia? Tiesa, bijoti kvailybės reikia. Anot žydų išminties, „Arklio reikia bijoti iš galo, ožio iš priekio, o kvailio iš visų pusių“.

Tęsinys delfi.lt